Už kiekvieną žingsnį dėkinga iš visos širdies

Akimirka prieš lemtingą skrydį – E. Kupčinskienė aviakatastrofos dieną.

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę (RŠL) po aviakatastrofos atgabentai Eglei Kupčinskienei buvo suteikta operatyvi medicinos pagalba. Pasakodama apie RŠL praleistas dienas, greta profesionalaus gydymo ji ypač pabrėžia personalo šilumą, rūpestį ir nuoširdų bendravimą.

Vėliau E. Kupčinskienė buvo perkelta arčiau namų – į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, kurioje sulaukė tokio pat medicinos personalo dėmesingumo ir rūpestingumo. Nors jos sveikimo kelias tebesitęsia, šiandien E. Kupčinskienė jau vaikšto ir su didžiuliu dėkingumu prisimena abiejų ligoninių darbuotojus, buvusius šalia sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis.

Trys sudėtingos operacijos

RŠL pacientei buvo atliktos trys sudėtingos operacijos. Gydytojas ortopedas traumatologas Alfonsas Šapalas operavo sužalotą koją, gydytojas neurochirurgas Rimvydas Balandžiūnas – stuburą, o gydytojas ortopedas traumatologas Martynas Stančikas – ranką.

Šių specialistų ir kartu dirbusios komandos profesionalumas turėjo lemiamos įtakos tolesniam pacientės gydymui ir sveikimui. Po Šiauliuose suteiktos pagalbos ir Alytuje tęsto gydymo bei reabilitacijos E. Kupčinskienė šiandien gali vaikščioti.

Akimirka iš tolesnio E. Kupčinskienės gydymo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje.

Nuolatinis rūpestis suteikė saugumo

E. Kupčinskienė sako, kad  RŠL jautėsi nuolat apgaubta personalo ypatingo dėmesio. Gydytojai, slaugytojos bei slaugytojų padėjėjos ne tik atliko savo profesinę pareigą, bet ir nuoširdžiai rūpinosi jos fizine bei emocine savijauta. „Visada paklausdavo, ar man patogu, ar neskauda, ar ko nors nereikia. Jeigu kažkas būdavo negerai, iškart ieškodavo sprendimo ir padarydavo viską, kad būtų geriau ir lengviau. Žinojau, kad nesu palikta viena ir bet kada sulauksiu pagalbos“, – prisimena E. Kupčinskienė.

Sunkiomis akimirkomis pacientei daug reiškė net iš pirmo žvilgsnio paprasti poelgiai. Ligoninės darbuotojos ją pakalbindavo, nuramindavo, padėdavo pasirūpinti savimi kol savarankiškai pacientė to padaryti negalėjo ar tiesiog supindavo plaukus. Kiekvienas šiltas žodis ir parodytas dėmesys padėjo ištverti likimo siųstą išbandymą.

Telefono skambutis, tapęs gražaus ryšio pradžia

Vienas jautriausių E. Kupčinskienės prisiminimų – slaugytojo padėjėjos Astos Petrauskienės parodytas rūpestis. Gavusi pacientę prižiūrinčių gydytojų leidimą, A. Petrauskienė davė jai savo telefoną, kad ši galėtų paskambinti vyrui ir vaikui.

Tuo metu galimybė išgirsti artimųjų balsus E. Kupčinskienei buvo ypatingai svarbi. Šis, atrodytų visiškai paprastas poelgis, tapo gražios bičiulystės pradžia – Asta ir Eglė bendrauja iki šiol.

Palaikymas buvo svarbus ir šeimai

Reanimacijoje E. Kupčinskienę ir jos mamą ypač palaikė gydytoja anesteziologė reanimatologė Jūratė Kutienė. Pasak pacientės, J. Kutienės jautrus bendravimas, dėmesys ir gebėjimas sunkiu metu suteikti ramybės padėjo ne tik pacientei, bet ir dėl dukters išgyvenančiai mamai.

E. Kupčinskienė prisimena, kad nuolatinis gydytojos palaikymas padėjo pasijusti saugiau, o nuoširdus bendravimas suteikė stiprybės ištverti pirmąsias gydymo dienas.

VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje E. Kupčinskienė kartu su kineziterapeute Jūrate Sieniukevičiene (dešinėje) žengia pirmuosius žingsnius sveikimo kelyje.

Tolesnis gydymas – arčiau namų

Vėliau E. Kupčinskienė buvo perkelta tęsti gydymo arčiau namų – į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Tai buvo svarbu ir jai, ir artimiesiems. Alytuje pacientė taip pat buvo sutikta šiltai. Čia jos laukė tolesnis gydymas, slauga ir reabilitacija, o kartu – dar viena medikų komanda, kurios profesionalumą, empatiją ir kasdienį rūpestį E. Kupčinskienė iki šiol prisimena su didžiuliu dėkingumu. „Tiek Šiauliuose, tiek Alytuje patyriau labai daug žmogiškumo. Abiejose ligoninėse sutikau žmones, kurie ne tik gydė, bet ir palaikė, kalbėjosi, ramino. Nesijaučiau vieniša ar palikta nežinomybėje“, – sako E. Kupčinskienė.

Dėkinga kiekvienam buvusiam šalia

„Esu dėkinga už profesionalumą, bet ne mažiau – už nuoširdų rūpestį ir šilumą. Už tai, kad kalbėjosi, ramino, rūpinosi ir visada pasiteiraudavo, kaip jaučiuosi. Kiekvienas sutiktas žmogus ir kiekvienas gražus poelgis prisidėjo prie mano sveikimo“, – sako E. Kupčinskienė. Šie padėkos žodžiai skirti ne tik ją gydžiusiems gydytojams, bet ir slaugytojoms, slaugytojų padėjėjoms bei visiems darbuotojams, kurie kasdien buvo šalia.

Sudėtingomis akimirkomis pacientui svarbūs ne tik profesionalūs medicininiai sprendimai. Kartais ne mažiau reikšmingas tampa šiltas žodis, kantrus paaiškinimas, supinti plaukai, galimybė paskambinti artimiesiems ar paprastas klausimas: „Ar Jums patogu?“

RŠL informacija