Jau trečią kartą Vėžežerio (Kelmės r.) poilsiavietėje iškilmingai iškelta tradicinės cukriniu diabetu sergančių vaikų ir jų šeimos narių stovyklos vėliava. (Zitos Katkienės nuotr.)
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vaikų endokrinologų iniciatyva bei rėmėjų pagalba jau trečią kartą Vėžežerio (Kelmės r.) poilsiavietėje iškilmingai iškelta tradicinės cukriniu diabetu sergančių vaikų ir jų šeimos narių stovyklos vėliava. Šiaulių moterų LIONS klubo bei kitų partnerių dėka 46 vaikai ir jų artimieji drauge su medikais bei stovyklos vadovais, vienijami šūkio „Kartu mes esame nenugalimi!“, penkias dienas mokysis gyventi su cukriniu diabetu, valdyti ligą, padėti sau, sergančiam draugui bei šeimos nariui. Stovyklautojus į paskaitas kvies medikai ir lektoriai, o Vėžežerio ežeras, sporto aikštynai bei miško takai dovanos maudynių, išvykų ir žaidimų džiaugsmus.
Stovyklos atidaryme – rėmėjų sveikinimai ir linkėjimai
Trijų metų darbo su stovyklautojais patirtį sukaupę stovyklos vadovai animatorius Liudas Nekrošius (iš kairės), vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė, slaugytoja diabetologė Vaida Karbočienė ir animatorė Agnė Ribinskienė parengė stovyklautojams turiningą ir vertingą programą. (Zitos Katkienės nuotr.)
Visas penkias dienas vaikų sveikata rūpinsis Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų konsultacijų skyriaus gydytoja, nusipelniusi Lietuvos gydytoja, vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė bei nusipelniusi Lietuvos slaugytoja diabetologė Vaida Karbočienė. Medikės, sunkią atsakomybę prisiėmusios savo atostogų sąskaita, į stovyklą pakvietė 22 cukriniu diabetu sergančius vaikus, kurių jauniausiam – vos treji metukai. Drauge su pacientais atvyko ir lydintys asmenys (dažniausiai mama, tėtis ar močiutė), kai kurie atsivežė ir sesę ar brolį.
Susirinkusius į stovyklos atidarymą sveikindama gydytoja dr. M. Valūnienė neslėpė nuogąstavimo: „Kiekvienais metais kyla abejonių, ar to reikia, ar vertėtų veiklą keisti kita, bet ateina rugpjūčio galas – ir mes vėl čia. Turime tikslą, kad tėvai ir vaikai bendrautų, kad pavyktų įveikti nuovargį, kuris neišvengiamas auginant cukriniu diabetu sergantį vaiką“.
Po stikliniu gaubtu įrengtoje salėje stovyklautojus pasveikino LIONS klubo prezidentė gydytoja ginekologė Jurgita Balčiūnienė: „Linkime, kad stovyklaujantys vaikučiai patirtų nepamirštamų akimirkų, susidraugautų ne tik su kitais vaikais, bet ir su savo liga – cukriniu diabetu. Linkime, kad artėjant mokslo metams ši stovykla vaikams būtų dar vienas vasaros nuotykis. Tėveliams linkime pailsėti, susipažinti vieniems su kitais ir pasidalinti patirtimi. Jūsų visų tikslas vienas – pasisemti žinių apie savo vaikų sveikatą, pabendrauti neformalioje aplinkoje. Stovyklos medikėms Margaritai ir Vaidai linkime ištvermės, išradingumo ir kad nepritrūktų idėjų ateities stovykloms. Tie, kurie stovykloje dalyvauja ne pirmą kartą, žino, kad nuobodu tikrai nebus. „Liūtai“ jau trečius metus prisideda prie šios stovyklos organizavimo. Labai džiaugiamės, kad galime tokiu formatu padėti šeimoms edukuotis, bendrauti ir turiningai leisti laiką.“
Pasveikino susirinkusiuosius ir Lietuvos LIONS klubų gubernatorius Petras Gotautas. Jis pasidžiaugė garbe sugrįžti į stovyklos atidarymo šventę antrą kartą: „Pirmoje šventėje, kurioje dalyvavau, taip pat lijo, bet stovykla praėjo puikiai. Manau, kad lietus jau yra kaip ženklas, kad viskas bus gerai, o stovykla praeis smagiai ir sklandžiai. Noriu padėkoti Šiaulių LIONS klubams už jų iniciatyvą. Cukrinis diabetas ir jo prevencija – viena iš pagrindinių LIONS organizacijos sričių visame pasaulyje. Labai džiaugiuosi, kad šią veiklą intensyviai vystome ir Lietuvoje.“ Gubernatorius išreiškė padėką prie stovyklos įgyvendinimo prisidėjusiems Šiaulių LIONS klubams bei čia dirbsiančiam personalui, o visiems dalyviams palinkėjo gerų prisiminimų ir įspūdžių.
Stovyklautojus pasveikino ir gražios trijų vasarų darbo patirties su diabetu sergančiais vaikais sukaupę stovyklos vadovai animatoriai Liudas Nekrošius ir Agnė Ribinskienė. Jie pristatė laukiančias veiklas ir šmaikščiai pažadėjo, kad „nesąmonių darymo“ ir linksmybių bus labai daug bei papuošė stovyklautojus sportinėmis maikutėmis su užrašu „Kartu mes esame nenugalimi!”.
Tikisi bendravimo ir patirties
Mažasis Dominykas jau įpratęs prie insulino pompos, žino, kad ji visada šalia, supranta, kad reikia paimti kraujo iš pirštuko, todėl nesipriešina. (Zitos Katkienės nuotr.)
Trečius metukus skaičiuojančio Dominyko tėveliai Tautvydas ir Diana Pavilioniai į stovyklą atvyko iš Pakruojo. Kartu atvažiavo ir vyresnioji dukrytė Emilija. Darnią jauną šeimą dar labiau suvienijo sūnelio liga, kuri, pasak mamos, dovanoja šeimai ne tik naujų išgyvenimų, bet ir nepatirtų galimybių. Medikėms pakvietus dalyvauti stovykloje, šeima iškart nusprendė išbandyti šią naują progą.
Žinia apie sūnaus ligą užklupo netikėtai. „Nuvažiavome pas šeimos gydytoją, paėmė kraują gliukozės tyrimui ir jau patys supratome, kad cukrus aukštas. Nuvykome į Vaikų intensyviosios terapijos skyrių, kur patvirtino, kad sūnus serga cukriniu diabetu ir kad nuo šiol žengsime šios ligos keliu“, – pasakojo mama. Pirmojo tipo diabetą vėliau patvirtino ir išsamūs tyrimai.
Tėvai džiaugiasi laiku nuvykę pas gydytoją, nes kitu atveju apie vaiko ligą būtų sužinoję daug vėliau. Pirmasis simptomas, kurį jie pastebėjo – Dominykas pradėjo gerti neįprastai daug vandens. Prieš tai berniukas buvo persirgęs virusine infekcija. Pasveikęs po jos, vaikas ir toliau nuolat norėjo gerti. Tai pasirodė įtartina, todėl po savaitės Dominykas buvo nuvežtas pas gydytoją. Gydytoja paaiškino, kad virusinė infekcija galėjo išprovokuoti klastingą ligą, apie kurią tėvai iki tol nebuvo nei girdėję, nei sutikę taip sergančių žmonių. Diana pastebėjo, kad žmonės nelinkę garsiai kalbėti apie savo ligas, tačiau jų vaikui susirgus paaiškėjo, kad aplinkui tokių likimų yra nemažai.
Dominykas jau lanko lopšelį-darželį. Jis ten – pirmasis vaikas, sergantis cukralige, todėl darbuotojams tai buvo netikėtumas. „Su auklėtoja aptarėme rutiną ir telefonu sprendžiame vaiko priežiūros klausimus“, – pasakojo Diana. Savo telefone ji nuolat mato sūnaus gliukozės svyravimus. Jei pastebi, kad cukraus kiekis krenta, iškart skambina auklėtojai, kad ši duotų vaikui maisto. „Būna ir gerų dienų, būna ir blogų, kai tenka ir paverkti. Bet džiaugiamės, kad sūnus yra su mumis. Juk jei nebūtų insulino, nebūtų tų pompų, viskas būtų kitaip. Viską išmoksim, susigyvensim. Dominykas jau įpratęs prie pompos, žino, kad ji visada šalia, supranta, kad reikia paimti kraujo iš pirštuko, todėl nesipriešina.
“Emilija taip pat prižiūri brolį – telefone seka rodiklius ir, jei jie nukrenta, pasiūlo kartu kažką suvalgyti. Naudojama insulino pompa automatiškai koreguoja insulino dozę pagal cukraus kiekį: kai rodikliai per aukšti, ji pati suleidžia insulino, o kai per žemi – signalizuoja. Stovykloje šeima labiausiai tikisi pabendrauti su kitais tėvais, išgyvenančiais tas pačias problemas, bei išgirsti naudingų patarimų.
Visi stovyklautojai yra be galo dėkingi rėmėjams: Šiaulių moterų LIONS klubui, Šiaulių LIONS klubui, Šiaulių LIONS klubui „Alka“, Šiaulių rajono LIONS klubui bei Pakruojo LIONS klubui. Surengti stovyklą taip pat padėjo klubas „Diabeto IQ“, UAB „Swixx Biopharma“, UAB „Novo Nordisk Pharma“, UAB „Monameda“ ir UAB „Allium UPI“.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė