Mokslo metų pradžia į Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centrą šiemet atnešė ne tik rugsėjo ritmą, bet ir gerokai didesnį vaikų traumų srautą. Centro medikai pastebi, kad pirmosios rudens dienos šiemet išsiskiria ne tik laisvalaikio traumų gausa, bet ir jų sudėtingumu – daugėja atvejų, kai vaikams prireikia operacinio gydymo.
Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovės Evelinos Klepšytės-Janauskienės, šių metų rudens pradžia gerokai skiriasi nuo įprastos šio laikotarpio situacijos. „Įprastai, vaikams sugrįžus į mokyklas, pastebime vasaros pramogų ir laisvalaikio metu patiriamų traumų sumažėjimą, tačiau šiemet situacija neeilinė. Į ligoninę patenka daugiau vaikų, kuriems dėl patirtų traumų prireikia operacinio gydymo. Itin daug sudėtingų traumų susiję su dviračiais, elektriniais paspirtukais, mopedais ir kitomis transporto priemonėmis. Vaikų aktyvumas ir noras judėti yra sveikintinas, tačiau jis turi būti neatsiejamas nuo atsakingo elgesio ir saugumo“, – sako RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vadovė Evelina Klepšytė-Janauskienė.
Nors medikai nuolat primena apie saugų elgesį, atsakingai pasirenkamą greitį, traumos kartojasi, o jų pobūdis – sunkėja. „Vos tik prasidėjus rugsėjui, vos per vieną dieną hospitalizavome 12 vaikų ir užpildėme skyrių. Pastaruoju metu stebime ne tik išaugusį traumų skaičių, bet ir jų sudėtingumą: dominuoja sunkūs, operacinio gydymo reikalaujantys dauginiai rankų bei kojų lūžiai. Pagrindinės šių sunkių sužalojimų priežastys – didelis greitis važinėjant paspirtukais, keturračiais ar motociklais bei saugumo taisyklių nepaisymas ant batutų“, – sako RŠL vaikų ortopedas traumatologas Saidas Žukauskas.
Nepaisant išaugusio pacientų srauto ir sudėtingesnių traumų, Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro medikai pacientams užtikrina visą reikalingą gydymą Šiauliuose. Sudėtingos traumos gydomos ligoninėje, o prireikus pasitelkiamos kitų sričių specialistų konsultacijos.
Svarbų vaidmenį atlieka bendradarbiavimas su LSMU Kauno klinikų specialistais, taip pat nuolat stiprinama vaikų traumų ir chirurgijos komanda, plėtojamas bendradarbiavimas su neurochirurgais.
Rugsėjis – iššūkis ne tik mokiniams, bet ir traumatologams
Medikai pastebi, kad dalis traumų yra būdingos ir net įprastos rugsėjui, mat mokslo metų pradžioje traumų riziką didina ne viena aplinkybė. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ortopedo traumatologo Gintaro Kušleikos, rudens pradžioje vaikai ne tik sugrįžta į mokyklas, sporto treniruotes, aktyvius būrelius, choreografijos studijas ir tiesiog daugiau juda, važinėja įvairiomis transporto priemonėmis, o vyresni paaugliai vis dažniau patys vairuoja motorolerius, motociklus ar automobilius. „Rugsėjo pradžia – nuolatinis iššūkis mokiniams, kuris tampa ir kasmetiniu „patikrinimu“ ir vaikų traumatologams. Vaikai iš įprastinės pažįstamos atostogų aplinkos grįžta arba naujai ateina į tą, kurioje daugiau judesio, tarpusavio kontaktų, susidūrimų. Pirma savaitė moksluose – reikia vėl prisiminti aštrius durų, sienų, laiptų kampus mokyklose, atrasti naujus kelius, laiptus, šaligatvius, tvoreles ir panašias „kliūtis“ pakeliui į mokyklą. Natūralu, jog pasitaiko užkliūti, kristi, atsitrenkti, susižeisti. Vieniems tai baigiasi mažiau skausmingai – sutrenkimais ar nubrozdinimais, kitiems – žaizdomis galvoje, rankose bei kojose, dar kitiems ir galvos smegenų trauma. Vis dėlto, reikia pripažinti, kad nuolatiniai mūsų centro „svečiai“ – elektriniais paspirtukais į mokyklą keliaujantys moksleiviai“, – sako gydytojas G. Kušleika.
Medikas atviras, kuomet padaugėja trauminių pacientų Vaikų skubios medicinos pagalbos skyriuose, natūralu, kad didėja ir patenkančių į operacinę dalis. Padidėjus krūviui operacinėje, natūralu, jog kartais naujai atvykusiems tenka pagalbos priėmime luktelėti ilgiau. Sudėtingus lūžius, dideles žaizdas išoperuoti nėra lengva, todėl kartais gali užtrukti ir keletą valandų. Todėl centro personalas prašo visų atvykusiųjų tarpusavio supratimo bei pakantumo.
Darbo daugiau ir todėl, kad vaikai po vasaros grįžta į sporto treniruotes. Daugiau bėgioja, šokinėja, varžosi kovos menuose, komandinėse sporto šakose – visur yra traumos tikimybė. Tad praktiškai visas rugsėjis, kol besitreniruojantieji sustiprės, išmoks teisingo apšilimo technikų ir kitų bazinių įgūdžių, mėnuo bus „paženklintas“ ir jaunųjų sportininkų sužalojimais.
Traumų daugėja ir dėl tarpusavio fizinio smurto mokyklose ar už jų ribų. Šie atvejai ypač jautrūs, todėl gydant žaizdas bei kaulų lūžius, medikams tenka kartu pasirūpinti ir psichologinė pagalba vaikui. „Reikia pripažinti, kad traumų dažnai patiria ir jaunieji motociklų/motorolerių bei automobilių vairuotojų vairuotojai, vykdami į ugdymo įstaigas. Jaunatviškasis „aš jau moku“ ar „žiūrėkit, kaip moku“ baigiasi skaudžiais autoįvykiais su gyvybių gelbėjimu įvykio vietoje, politraumomis, atvirais kaulų lūžiais, gydymu Intensyvios terapijos skyriuje bei išliekančiomis pasekmėmis visam gyvenimui. Greitis, jaunatviškas maksimalizmas, alkoholis (deja, reikia pripažinti tarp vyresnio amžiaus vaikų dažnai pasitaiko) dažnai atveda į situacijas, kurių baigtys, jei ir ne tragiškos, bet būna fatališkos“, – sako gydytojas G. Kušleika.
Gydytojai primena: šalmas – ne pasirinkimas
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vaikų chirurgas Benediktas Jonuška, kalbėdamas apie vaikų traumas, patiriamas važiuojant dviračiais, paspirtukais ir kitomis mikromobilumo priemonėmis, pabrėžia, kad dalies traumų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių.
Atskirą dėmesį gydytojas skiria elektriniams paspirtukams. Jo pateikiami duomenys rodo, kad šios transporto priemonės gali būti reikšmingas traumų šaltinis: dažniausiai patiriamos minkštųjų audinių traumos ir lūžiai, o sužalojamos įvairios kūno sritys – nuo galūnių iki galvos, veido, pilvo ar kaklo.
Svarbu ir tai, kad didžioji dalis susižalojusių pacientų šalmų nedėvėjo. Gydytojas pabrėžia, kad elektriniai paspirtukai vaikams nerekomenduojami, o naudojantis bet kokiu paspirtuku būtina laikytis pagrindinės taisyklės – vienas paspirtukas = vienas žmogus. Svarbiausia taisyklė, pasak gydytojo, labai paprasta: „Šalmas paliktas namuose arba pakabintas ant dviračio rankenos menkai apsaugo.“
Rugsėjo pradžios situacija Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centre primena, kad sugrįžimas į mokyklą reiškia ne tik naują mokymosi etapą, bet ir būtinybę iš naujo prisiminti saugaus elgesio taisykles. Dviratis, paspirtukas, sporto treniruotė ar kelionė į mokyklą gali būti kasdienybės dalis, tačiau saugumas neturėtų likti antrame plane.
Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė