
Didžiausiems šalčiams pamažu traukiantis, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje fiksuojamas augantis vaikų ir paauglių nušalimų skaičius. Pasak RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovės, vaikų chirurgės Evelinos Klepšytės-Janauskienės, tai natūralu – šalčio padariniai dažnai išryškėja ne iš karto, o po kurio laiko. Gydytoja primena, kad net ir trumpas buvimas šaltyje netinkamai apsirengus gali sukelti audinių pažeidimus, todėl svarbu žinoti pagrindines nušalimų rizikas ir prevencijos taisykles.
Vaikų organizmas šilumą praranda greičiau
Vaikų termoreguliacija dar nėra visiškai subrendusi: jų oda plonesnė, poodinis riebalinis sluoksnis mažesnis, o kraujagyslės į šaltį reaguoja intensyviau. Todėl kūnas greičiau netenka šilumos, sutrinka kraujotaka, o audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Nušalimas – tai ne tik paviršinis odos pažeidimas. Sunkesniais atvejais gali būti pažeidžiami ir gilesni audiniai.
RŠL Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vadovė, vaikų chirurgė Evelina Klepšytė-Janauskienė sako, kad nušalimų daugėjimas aiškiai susijęs su kasdieniais vaikų ir paauglių įpročiais: „Dažniausiai pakanka ir keliolikos minučių lauke, jei oda atvira arba avalynė drėgna. Ypač neramina paauglių mada žiemą palikti nuogas čiurnas – ši vieta nušąla labai greitai, o pažeidimai gali būti gilūs.“

Pavojinga mada – atviros čiurnos žiemą
Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro gydytojai pastebi aiškią tendenciją – populiarų jaunuolių įprotį žiemą dėvėti trumpas kelnes ir trumpas kojines, paliekant atviras čiurnas. Centre jau gydyti pacientai, kuriems diagnozuoti čiurnų nušalimai. Ši kūno vieta ypač pažeidžiama, nes audiniai ploni, kraujagyslės smulkios, o apsauga nuo šalčio minimali. Net ir nedidelis šaltis ar vėjas čiurnas atšaldo labai greitai.
Drėgmė stipriai didina nušalimo riziką
Nušalimų tikimybę ženkliai padidina drėgmė. Sušlapusios kojinės ar batai praranda šilumos izoliaciją, todėl pėdos ir čiurnos šąla daug greičiau. Vaikai dažnai nepastebi, kad jų avalynė sušlapo, tačiau net ir trumpas buvimas su drėgnais batais šaltyje gali baigtis nušalimu. Todėl sušlapusius drabužius ar avalynę būtina nedelsiant pakeisti ir išsidžiovinti.
Pavojingas kontaktas su šaltu metalu
Dar viena dažna, bet ne visada įvertinama rizika – kontaktas su šaltu metalu. Metalas labai greitai perima kūno šilumą, todėl prisilietus plika oda gali atsirasti greiti, kartais negrįžtami audinių pažeidimai. Vaikams tokios traumos dažniausiai nutinka liečiant turėklus, sūpynes, metalines konstrukcijas ar kitus lauke esančius daiktus.
Dažniausios nušalimų priežastys
Gydytojai išskiria dažniausias situacijas, kai vaikai patiria nušalimus:
- netinkama ar per plona avalynė
- drėgni batai ar kojinės
- pirštinių, kepurės ar šaliko nebuvimas
- atvira oda (čiurnos, riešai, ausys, skruostai)
- ilgesnis buvimas lauke nejudant
- kontaktas su šaltu metalu
Kada įtarti nušalimą
Į medikus būtina kreiptis, jei pastebima:
- pabąlusi ar pamėlusi oda
- sumažėjęs ar prarastas jautrumas
- odos kietumas, šalčio pojūtis
- skausmas, dilgčiojimas ar deginimas
- pūslės ar patinimas
Negydomi ar pavėluotai gydomi nušalimai gali sukelti randus, ilgalaikį jautrumo sutrikimą ir gilesnių audinių pažeidimus.
Tinkama apranga – svarbiausia prevencija
Didžioji dalis nušalimų yra išvengiami. Svarbiausia – oro sąlygas atitinkanti apranga:
- šilti, neperšlampami batai su storesniu padu
- pakankamo ilgio šiltos kojinės
- pirštinės ar kumštinės pirštinės
- kepurė, dengianti ausis
- šalikas ar kaklo mova
- atvirų kūno vietų apsauga specialiais kremais, tepalais, balzamais ir kt.
Taip pat svarbu mokyti vaikus atpažinti šalčio poveikį – pajutus skausmą ar tirpimą, ar kitaip sutrikus jutimui, būtina nedelsiant eiti į šilumą, nusausinti ir švelniai pamažu sušildyti pažeistas vietas.
Parengė Loreta Noreikienė
