Kiekvienas metais organų donorų skaičius skiriasi. Organų donorystė – subtili ir labai jautri medicinos veiklos sritis, neprognozuojama. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai identifikuoja potencialų donorą, kalbasi su mirusiojo artimaisiais, ir, gavę jų sutikimą, paruošia ir išlaiko donoro organus gyvybingus ir tinkamus transplantacijai. Minint Europos audinių, ląstelių ir organų donorystės dieną (kuri minima kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį), kurios tikslas informuoti visuomenę apie donorystę svarbą, pagerbti donorus ir jų artimuosius, skatinti pritarimą donorystei, siekiama ne tik skatinti artimųjų pritarimą organų donorystei, bet ir raginti žmones įsigyti Donoro korteles.
Respublikinės Šiaulių ligoninės audinių ir organų donorystės koordinatorės gydytojos anesteziologės reanimatologės Gabrielė Slunksnienės teigimu, donorystės sėkmę lemia keli esminiai veiksniai: komandinis medikų darbas, konstatuojant smegenų mirtį, pokalbis su mirusiųjų artimaisiais dėl donorystės, ir artimųjų sutikimas dovanoti mirusiųjų organus transplantacijai. Kai artimųjų sutikimo nėra – procesas neįmanomas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos intensyviosios terapijos centre šiais metais iki spalio mėnesio nustatyti keturi potencialūs organų donorai, iš kurių trys – efektyvūs. Praėjusiais metais buvo nustatyta dešimt potencialių organų donorų, iš kurių penki – efektyvūs.
Organų donorystės ir transplantacijos procese dalyvauja ne tik medikų komandos, transplantacijų koordinatoriai, bet ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnių pilotai, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, policininkai.
Ligoninės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikas arba ligoninės audinių ir organų donorystės koordinatorius apie atsiradusį donorą informuoja Nacionalinio transplantacijos biure budinčius koordinatorius, kurie organizuoja visą darbą.
Minučių tikslumu derinamas kiekvienas veiksmas: kad laboratorijas laiku pasiektų tyrimams reikalingas donoro kraujas, kad eksplantacijai būtų skubiai sutelkti visi medikai, kad laiku skrydžiui pakiltų donorų organus gabenantis sraigtasparnis. Budintis koordinatorius derina visų šiame procese dalyvaujančių tarnybų darbą. Menkiausia klaida – ir donorystės procesas gali užsitęsti arba ir visai nutrūkti.
Darbas operacinėje taip pat priklauso nuo to, kokie organai bus naudojami donorystei. Iš negyvų donorų gali būti paimama širdis, plaučiai, kepenys, inkstai, kasa, ragenos. Kai yra išsivežama širdis, skaičiuojamos ne tik valandos, bet ir minutės, labai svarbus greitas atvykimas ir išvažiavimas, dėl to ir skrendama sraigtasparniu. Kitiems organams yra ilgesnis laikas, tad juos į Transplantacijos centrą galima parvežti greitosios medicinos pagalbos automobiliu specialiuose konteineriuose.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė