Šią savaitę minimą Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną Respublikinė Šiaulių ligoninė pasitiko renginių gausa. Chirurginio korpuso konferencijų salėje vyko atviri pokalbiai, dalijimasis patirtimi, skaityti prasmingi pranešimai. Renginys subūrė besirūpinančius emocine gerove. Dalyviai buvo paraginti trumpam pamiršti kasdienius rūpesčius ir pasinerti į kelionę po savo vidinį pasaulį – pažinti emocijas, jų poveikį kūnui ir psichikai bei atrasti naujus būdus atsipalaiduoti.
RŠL psichikos sveikatos slaugytoja, l. e. p. vyriausioji slaugos administratorė Agnė Kuznecova pranešimu „Emocijos – sveikatos indikatorius: nuo savistabos iki juoko terapijos“ paaiškino, kaip emocijos veikia mūsų savijautą, kūno būklę ir imunitetą. Pasak pranešėjos, emocinė higiena yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė ir tik pažindami savo jausmus galime juos valdyti, o ne būti jų valdomi. Pranešimas neapsiribojo vien teorine dalimi, klausytojams pasiūlyta išbandyti juoko terapijos pratimus, kurie išjudino ir juoku užliejo salę. „Juokas – tai natūralus antidepresantas. Jis mažina streso hormonus, stiprina širdį, imunitetą ir suartina žmones. Kai juokiamės kartu, tarp mūsų atsiranda šiluma, ryšys ir pasitikėjimas,“ – sako A. Kuznecova. Dalyviai patys pajuto, kaip kelios minutės juoko keičia kūno tonusą, lengvina kvėpavimą ir suteikia energijos. Salėje tvyrojo bendrystės ir nuoširdaus džiaugsmo atmosfera.
RŠL medicinos psichologė ir psichoterapeutė Svaiga Beinorienė kvietė iš arčiau pažvelgti ir įsigilinti į medikų emocinį pasaulį. Skaitydama pranešimą „Mediko emocinė sveikata: kaip pasirūpinti savimi po kritinio įvykio“ ji atskleidė susirinkusiems su kokiomis stresinėmis situacijomis, netektimis, skubiais sprendimais ir didžiule atsakomybe kasdien susiduria sveikatos priežiūros specialistai. Tokios patirtys neabejotinai palieka emocinį pėdsaką, todėl itin svarbu mokėti laiku sustoti, atpažinti nuovargį, o prireikus – kreiptis pagalbos. Pranešėja priminė, kad rūpinimasis savimi – tai ne egoizmas, o profesinės brandos ženklas. Tik emociškai stiprus medikas gali padėti kitam asmeniui. Ji dalijosi paprastais, bet veiksmingais būdais, kaip atgauti vidinę pusiausvyrą po kritinių įvykių, kaip išlaikyti psichologinį atsparumą ir neprarasti empatijos pacientams. „Kai atpažįstame savo emocijas ir suteikiame joms erdvės, tampame ramesni, brandesni ir labiau pasiruošę padėti kitiems“, – teigia S. Beinorienė.
Ši popietė buvo dalis RŠL iniciatyvų, skirtų emocinei sveikatai stiprinti ir bendruomeniškumui skatinti. Renginio atmosfera įrodė, kad emocinis atsparumas ir bendrystė – tikra sveikatos dalis. Kartais pakanka kelių nuoširdžių juoko minučių ir atviro žvilgsnio į save, kad pasijustume lengviau.
RŠL informacija