Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai – Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas Marius Jablonskas, Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojas Nerijus Pupininkas, Šiaulių AVPK Komunikacijos poskyrio vedėjas Artūras Šliavas ir Šiaulių AVPK kapelionas Tomas Reinys apsilankė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur šiuo metu reabilituojasi teisėsaugos pareigūnai iš Dnipro (Dnepropetrovsko) srities, sužeisti negailestingame kare prieš Rusijos agresiją. Tai buvo nuoširdus susitikimas – be formalumų, bet su daug prasmės, žmogiško dėmesio, bendrystės ir nuoširdžiu pokalbiu.
Vizito metu Šiaulių pareigūnai kolegoms įteikė simbolinių dovanų, pabendravo, domėjosi jų sveikatos būkle, įspūdžiais apie reabilitaciją Šiauliuose. Tačiau svarbiausia susitikimo dalis – gyvas ir atviras pokalbis apie tai, ką reiškia būti pareigūnu karo ir taikos metu.
Ukrainos pareigūnai išsamiai papasakojo apie savo patirtį – apie tai, kaip vieną dieną tvarkai eismą, saugai viešąją tvarką, o kitą – jau moki naudotis ginklu ir stoji į kovą už valstybės laisvę. Jie atvirai dalijosi, kaip policijos pareigūnai buvo apmokyti veikti karo sąlygomis, kaip organizuojamas jų darbas fronte, kaip keičiasi kasdienybė, kai sprogimai pakeičia įprastą patruliavimą gatvėse.
„Mūsų priešas yra bendras ir mes jį puikiai pažįstame. Tik jums, deja, teko su juo susidurti akis į akį. Ir tikėkimės, mums niekada to neteks“, – susitikimo metu kalbėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko funkcijas Marius Jablonskas.
Susitikimo metu iš ukrainiečių nuskambėjo ir skaudūs asmeninės patirties žodžiai: „Kai prasideda karas – jokie planai nebegalioja. Akimirkai pabandykite įsivaizduoti, kad grįžtate į akmens amžių. Nėra elektros, nėra ryšio. Viskas chaose. Vieni bėga, kiti puola ginti, dar kiti – panikuoja.“
Pareigūnai iš Ukrainos pabrėžė, kad visiškai pasiruošti karui – neįmanoma. Net geriausi planai griūva pirmąją bombardavimo dieną. Tačiau tai – neišvengiama tikrovė, kuriai reikia ne tik pasiruošimo, bet ir drąsos bei ryžto.
Nepaisant patirtų sužeidimų, visi reabilitacijoje dalyvaujantys pareigūnai neabejoja – kiekvienas jų grįš į profesinę tarnybą. Tiesa, kada – priklausys nuo sveikatos, kurią karas smarkiai paveikė ir suluošino.
„Esame labai patenkinti savo patirtimi jūsų miesto ligoninėje. Nuoširdžiai dėkojame ne tik už profesionalią priežiūrą, bet ir už šilumą, žmogiškumą ir mums rodomą ypatingą dėmesį. Išvykdami parsivešime tik geriausius prisiminimus apie šią ligoninę ir šio krašto žmones“, – sakė vienas iš ukrainiečių pareigūnų.
Šis vizitas buvo daugiau nei pareigūnų susitikimas. Tai – priminimas, kad uniforma jungia ne tik atsakomybe, bet ir vertybėmis. Kad kova už laisvę ir žmoniškumą neturi sienų. Ir kad net karo akivaizdoje išlieka tai, kas svarbiausia – ryšys tarp žmonių.
Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė