Medikų mokymus apie organų donorystės iššūkius ir sprendimus pradėjos Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė (iš kairės), LSMU doc. Tomas Tamošuitis bei RŠL Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovas Jonas Lazauskas. (Zitos Katkienės nuotr.)
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos konferencijų salėje bei nuotolinėje erdvėje surengti mokymai „Donorystė Lietuvoje: įvadas į potencialaus donoro identifikavimo bei ruošimo procesą“. Šie mokymai skirti gydytojams anesteziologams reanimatologams bei slaugytojams, kuriems dažniausiai ir tenka iššūkiai ir sprendimai, iškylantys identifikuojant bei ruošiant donorus.
Konferencijos organizatorius Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro vadovas gydytojas Jonas Lazauskas, pasveikinęs konferencijos dalyvius, esančius salėje ir prie kompiuterių ekranų, visiems palinkėjo produktyvaus darbo. Konferencijos dalyvius pasveikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė, pasak kurios organų donorystė yra veikla, peržengianti ne tik gydymo įtaigų, bet ir šalių ribas. Todėl labai svarbu dalintis patirtimi, kompetencijomis, o įgytas žinias pritaikyti praktikoje.
Pirmąjį pranešimą apie organų donorystės organizavimą bei aktualumą Lietuvoje perskaitė LSMU Intensyviosios terapijos klinikos doc. Tomas Tamošuitis. Pradėdamas įdomų, kaip pats sakė, labiau motyvacinį pranešimą, docentas akcentavo Kauno ir Šiaulių ligonines vienijantį specializuotą donorystės paslaugų klasterį, dėl kurio abiejų regionų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Pasak pranešėjo, visa organų donorystė yra apibrėžta Stambulo konvencijoje, kurioje akcentuojama, kad „Reikia maksimaliai panaudoti visas medicinines priemones, kad skatinti mirusių žmonių donorystę ir tokiu būdu mažinti gyvosios donorystės poreikį“. Konvencijoje taip pat numatyta, kad „Šalys privalo siekti pačios patenkinti transplantuojamų organų poreikį“.
Pranešėjas pateikė daug įdomios ir naudingos informacijos apie gyvąją ir negyvąją donorystę pasaulyje, apie negyvosios donorystės dinamiką, kurią iliustravo augančios donorystės skaičiais. Deja, poreikis donorų taip pat didėja. Pasak pranešėjo, tam, kad aprūpintų šalies poreikį, siektina, kad šalyje būtų 0,5 proc. donorų. Lietuvoje šis skaičius siekia vos 0,124 proc. Pranešėjas akcentavo, kad donorų po smegenų mirties mažėja ir todėl, kad intensyviosios terapijos skyriuose gerėja teikiamos paslaugos.
Pranešimą aktualia medikams tema „Potencialaus donoro identifikavimas“ perskaitė LSMU Intensyviosios terapijos klinikos gydytojas Laurynas Kanapeckas. Du aktualius pranešimus apie potencialaus donoro ruošimą bei donorystės proceso kokybės rodiklius ir jų kontrolę perskaitė LSMU Ansteziologijos klinikos gydytoja Paulina Aldakauskaitė. Medikų mokymai baigėsi diskusija apie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų galimybes, dirbant organų donorystės darbą.
RŠL informacija