Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas ragina moteris nedelsti ir kreiptis į medikus pradinėje ligos stadijoje, nepriklausomai nuo to, ar darinį apčiuopė pati, ar jis pastebėtas mamogramos metu. (Zitos Katkienės nuotr.)
Spalio mėnesį medikų bendruomenė skiria išskirtinį dėmesį krūtų vėžio prevencijai. Ši liga ypatinga tuo, kad ją neretai gali pastebėti ir pats žmogus. Vis dėlto, apčiuopus netikėtą gumbelį krūtinėje, ne visi skuba pasidalinti šia žinia su gydytojais. Taip nutiko ir 69-erių šiaulietei Valerijai (vardas pakeistas), kuri nedidelį darinį pastebėjo maudydamasi vonioje, tačiau pagalbos kreipėsi tik tada, kai liga jau buvo pažengusi. Šiandien moteris atvirai dalijasi savo istorija, norėdama įspėti kitas moteris nedaryti tos pačios klaidos. Medikai ragina moteris nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą pradinėje ligos stadijoje, nepriklausomai nuo to, ar darinį apčiuopė pati, ar jis pastebėtas mamogramos metu.
„Ranka numojau, nes vis nėra laiko“
Naujajame moderniame Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Chemoterapijos dienos stacionare krūtų vėžio diagnozę išgirdusioms pacientėms tenka praleisti daug laiko, nes chemoterapija arba imunotertapija gali būti skirta ir prieš operaciją, ir po jos. (Zitos Katkienės nuotr.)
Valerija visada džiaugėsi stipria sveikata – porą dešimtmečių jai neteko lankytis pas gydytojus, išskyrus vaistų nuo kraujospūdžio vartojimą. Ji dirba fizinį darbą kaimo sodyboje, kuria gėlynus, džiaugiasi pačios užaugintomis daržovėmis bei vaisiais. Pagal specialybę Valerija – miestų ir gyvenviečių apželdinimo technikė, o vėliau pradėta individuali veikla jai teikė ne tik dvasinį pasitenkinimą, bet ir gerą savijautą.
Kadangi Valerijos šeimoje visi ilgaamžiai, o piktybinių onkologinių ligų atvejų nebuvo (mama sulaukė 90-ies, turėdama gerybinį auglį, jaunesnė sesuo taip pat turi gerybinį darinį), moteris prarado budrumą. Krūtų vėžio profilaktikos programose ji nedalyvaudavo.
„Auglį pastebėjau pati maudydamasi vonioje. Neskubėjau pas gydytojus, nes nieko blogo neįtariau. Matau, kad darinys auga, didėja, pradėjo trukdyti liemenukui… Vienintelė klaida, kad per ilgai delsiau ir nesikreipiau į gydytojus, nors akivaizdžiai mačiau augantį darinį. Bet aš net negalvojau, kad jis gali būti piktybinis. Ranka numojau, nes vis nėra laiko: tai reikia sodinti, tai nurauti. O pagalvoti reikėjo ir apie blogiausią ir kuo skubiau ieškoti medikų pagalbos“, – šiandien atsidūsta Valerija.
Galiausiai nusprendus registruotis pas šeimos gydytoją, procesas pajudėjo greitai. Buvo skirta krūtų echoskopija ir atvertas „žaliasis koridorius“ – skubi registracija onkologo konsultacijai.
Atvykus konsultacijai į Respublikinę Šiaulių ligoninę pas Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus vedėją, gydytoją chirurgą onkologą Mindaugą Šatkauską, Valerijai iškart buvo atlikta biopsija. Po savaitės sulauktas skambutis patvirtino – darinys piktybinis.
Gydytojos onkologės chemoterapeutės Jūratės Liutkutės skyrimu buvo atlikti papildomi tyrimai: kompiuterinė tomografija bei magnetinis rezonansas. Gydytojai nustatė trečiąją onkologinės ligos stadiją. Nors žinia buvo sunki, Valerija ašarų neliejo.
„Kai pasakė stadiją – nelabai panikavau. Galvoju, jau daug metų nugyvenau, daug patyriau, o kad ilgo amžiaus nesulauksiu – nieko tokio. Esu žioplė, kuri per savo žioplumą kenčia – taip galit ir parašyti“, – sau būdingu tiesumu ir humoru sako moteris.
Savo ligą Valerija jau daugiau nei metus gydosi paslapčiomis nuo pačių artimiausių – net savo seseriai nieko nesakė: „Ji yra labai jautri, panikierė, tai tyliai ramiai gydausi, gyvenu bute Šiauliuose“.
Ilgas gydymo kelias ir šalutiniai poveikiai
Nors po krūties vėžio operacijos Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriuje pacientės ilgai neužsibūna, tą pačią dieną keliasi iš lovos, vaikščioja, valgo, bet dar ne kartą jos turi atvykti į kliniką gydytojo chirurgo konsultacijoms. (Z. Katkienės nuotr.)
Valerijai buvo skirtas kompleksinis gydymas. Pirmiausia atlikta 14 chemoterapijos procedūrų, po kurių auglys sumažėjo maždaug trečdaliu. Tuomet sekė operacija, kurią sėkmingai atliko gydytojas M. Šatkauskas.
„Pjūvis labai gražiai gijo. Žinojau, kad paimtas audinys ištirtas ir žinoma vėžio stadija, bet aš rezultato net neklausiau. Nusprendžiau, kad jau pašalino, tai man ir nebeįdomu – vėžys gyveno savo gyvenimą, o aš gyvenu – savo“, – pokštauja Valerija.
Vis dėlto Valerija neslepia, kad agresyvus gydymas palieka pėdsakų: „Jei moterys nežino, galiu pasakyti, kad po visų tų gydymų, po visų chemoterapijų, yra pasekmių. Man jau susidarė įspūdis, kad visos ligos, kurios glūdėjo organizme ar buvo prislopintos, dabar lipa į paviršių. Rankos ištinę… Esu sirgusi reumatoidiniu artritu, bet jau du dešimtmečius nuo jo vaistų negėriau – nebereikėjo. Bet po chemoterapijos, dar prieš operaciją, vėl ištino. Pablogėjo ir venos – prieš gydymą buvo labai geros venos, o dabar jau sunku rasti gerą, kai kraujo reikia paimti.“
Nepaisant sunkumų, Valerija išlieka beprotiškai dėkinga ją supančiai komandai: „Labai esu dėkinga visiems medikams, viso Chemoterapijos dienos stacionaro kolektyvui. Ypač profesionaliai dirba slaugytojos, kurioms dažnai tenka pacientams iš venos imti kraujo ar jungti kateterį. Ir, žinoma, gydytojui chirurgui M. Šatkauskui, kurio dėka vėžys išoperuotas“.
Kodėl svarbi kiekviena diena?
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas pabrėžia, kad didžiausias laimėjimas – kai pacientė kreipiasi pradinėje ligos stadijoje, nepriklausomai nuo to, ar darinį apčiuopė pati, ar jis pastebėtas mamogramos metu.
Kiekvienu atveju sprendimą dėl gydymo priima multidisciplininė komanda, susidedanti iš onkologų, chemoterapeutų, radioterapeutų, patologų, rentgenologų ir chirurgų. Komanda susirenka tik gavusi visus tyrimų rezultatus (biopsijos, kompiuterinės tomografijos ir kt.), įvertina paciento amžių, gretutines ligas bei funkcinę būklę ir tik tuomet nustato gydymo metodų eiliškumą.
„Operacijos apimtys pasirenkamos atsižvelgiant į tai, koks diagnozuotas auglys, kurios jis stadijos, koks jo piktybiškumas ir kaip darinys sureagavo į chemoterapiją,“ – aiškina gydytojas chirurgas, pats sprendžiantis, ar bus šalinama visa krūtis, ar tik jos dalis, ar tik zona, kurioje buvo auglys.
Būna atvejų, kai chemoterapijos metu auglys visiškai išnyksta. Kad chirurgas žinotų tikslią vietą operacijai, prieš chemoterapiją į auglį įterpiamas specialus žymeklis. Žymekliai nenaudojami tik tada, jei iš anksto žinoma, kad reikės šalinti visą krūtį – pavyzdžiui, kai vėžys auga ne vienu židiniu (gali būti du ir daugiau mažų židinukų) arba kai nustatomos genų mutacijos (tuomet gali būti atliekama ir profilaktinė mastektomija – sveikos krūties šalinimas).
Tokiu atveju, jei moteris pageidauja, tos pačios operacijos metu gali būti dedamas krūties implantas. Būna ir taip, kad tai pačiai moteriai operaciją reikia atlikti dviem etapais. Valstybė šią operaciją, implantus bei espanderius – audinių plėtiklius, kaip ir kitas vėžio gydymui atliekamas operacijas, kompensuoja iš ligonių kasų.
Kiekvienas atvejis – individualus
Kai krūties vėžys nėra agresyvus, ne daug pažengęs, gydymas pradedamas nuo operacijos. Po operacijos skiriama chemoterapija ir spindulinis gydymas. Tačiau kai krūties vėžys yra labiau agresyvus, toliau pažengęs, gydymas pradedamas nuo chemoterapijos, kartais su biologine terapija, kaip buvo ir šiuo atveju. Po chemoterapijos procedūrų turi praeiti trys-keturios savaitės, kad atsistatytų kraujo rodikliai. Tada atliekama vėžio šalinimo operacija.
Pacientei Valerijai tos pačios operacijos metu buvo pašalintas krūties vėžys ir pažasties limfmazgiai, nes juose nustatyta metastazių. Pasak gydytojo Mindaugo Šatkausko, būtų lengvesnis variantas, jei būtų pakakę sarginių limfmazgių biopsijos, kai pašalinamas vienas ar du limfmazgiai ir operacijos metu skubiai ištiriama dėl galimų metastazių. „Jei iš patanatomų gauname informaciją, kad metastazių nėra, daugiau limfmazgių nešaliname. Konkrečiu atveju, sarginių limfmazgių neėmėme, nes echoskopu matėme, kad yra metastazių ir limfmazgius reikėjo šalinti tos pačios operacijos metu“, – sako medikas.
Labiausiai laimima, kai į gydymo įstaigą pacientė kreipiasi pradinės ligos stadijos. Tokiu atveju į ligoninę operacijai ji atvyksta ryte, išoperuojama, ir tą pačią dieną vyksta namo. Kai šalinama visa krūtis, pacientė ligoninėje praleidžia dvi- tris paras. Tolimesniuose rajonuose gyvenančios ir vyresnio amžiaus moterys gali ligoninėje likti ir savaitei, nes reikalinga medikų priežiūra.
Po krūtų vėžio operacijos pacientei nereikalingas lovos režimas. Atlikus mastektomiją ar krūtų rekonstrukciją tą pačią dieną pacientės keliasi iš lovos, vaikščioja, valgo, anksti išleidžiamos į namus ir gali atvykti gydytojo chirurgo konsultacijoms, kurių metu atliekamas perrišimas.
Tačiau medikų ir pacientės rūpesčiai dėl gydymo operacijos atlikimu nesibaigia. Ypač kai diagnozuojamas pažengęs ir metastazavęs vėžys. Tad ir Valerijai ne tik reguliariai tenka atvykti į gydytojo onkologo konsultacijas. Ateityje, sugijus žaizdai, dar jos laukia imunoterapijos procedūros bei spindulinis gydymas. Pasak gydytojo chirurgo onkologo M. Šatkausko, po operacijos šios terapijos būtinos tam, kad vėžys nesugrįžtų.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė