Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos konferencijų salėje įvyko konferencija „Antimikrobinis atsparumas ir vaistų vartojimo tendencijos Šiaulių regione“. Ir gydytojams, ir pacientams aktualią konferenciją surengė RŠL Laboratorinės diagnostikos skyriaus specialistai – bandomojo projekto dėl antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo dalyviai. Joje dalyvavo sveikatos priežiūros specialistai iš Šiaulių ligoninės. Konferencija skirta visų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų gydytojams, vaistininkams, vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams), bendrosios praktikos slaugytojams, išplėstinės praktikos slaugytojams, akušeriams, medicinos biologams, biomedicinos technologams, infekcijų kontrolės specialistams.
Dėmesys atsparumo stebėsenai
Konferencijos dalyvius pasveikinęs renginio organizatorius Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėjas, laboratorinės medicinos gydytojas Gintaras Makštutis, pasidžiaugė susirinkusiais į konferenciją antimikrobinio atsparumo ir antimikrobinio vaistų vartojimo tema. Jis trumpai pristatė konferencijos pranešimų temas, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vykdomą projektą dėl antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo, ir antimikrobinį atsparumą, antimikrobinių vaistų vartojimą Šiaulių regione.
Visus, susirinkusius į šią konferenciją, pasveikino laikinasis ligoninės vadovas Nerijus Rūkštelis, palinkėdamas susirinkusiems naudotis puikia proga ne tik daug sužinoti, bet ir pasidalinti patirtimi ir naujausiomis žiniomis.
Pranešimą „Antimikrobinio atsparumo stebėsena Lietuvoje: Šiaulių miesto ir regiono apžvalga“ skaitė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Bakteriologinių tyrimų poskyrio l. e. p. vedėja, medicinos biologė Jekaterina Sinotova. Pranešėja pristatė paskutinę turimą informaciją apie stebimą mikrobinių vaistų atsparumą, apžvelgė situaciją Lietuvoje, Šiaulių mieste ir regione bei ligoninėje.
Antibakterinė stebėsena šalyje vykdoma nuo 2014 metų, koordinuojant Nacionalinei sveikatos priežiūros laboratorijai. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriame yra pateikti stebėsenos principai bei reikalavimai, stebėseną vykdo mikrobiologijos laboratorija.
Antimikrobinio atsparumo stebėsenoje, pasak pranešėjos, dalyvauja visos septyniolika šalies mikrobiologijos laboratorijos. Laboratorijos teikia informaciją Nacionalinei laboratorijai, kuri sukauptus duomenis perduoda Europos antimikrobinio atsparumo tinklui, kuris formuoja apibendrintą Europos lygio ataskaitą. Sukauptais rezultatais galima vertinti ne tik savo šalies, bet ir Europos šalių duomenis. Pranešėja aktualizavo problemą Lietuvos ir Europos mastu, leido suprasti, kuo tai mums yra svarbu. Buvo aptarti ir sunkumai, kylantys medikams, dėl antimikrobinio atsparumo.
Racionalumas ir perspektyva
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr. Greta Vizujė nuotoliu skaitė pranešimą „Racionalaus antimikrobinių vaistų skyrimo pagrindai“.
Lektorė apžvelgė netinkamą antimikrobinių vaistų vartojimo praktiką, akcentavo, kur galima pasitempti ir pagerinti situaciją Lietuvoje. Pranešėja apžvelgė, kaip optimizuoti ligoninėje antibiotikų skyrimą, aptarė racionalaus antibakterinių vaistų skyrimo pagrindus. Dr. G. Vizujė pateikė klausytojams svarbią žinutę, kaip racionaliai vartoti antibakterinius vaistus ir neskatinti mikrobų atsparumo.
Pranešimą „Antimikrobinių vaistų suvartojimas ambulatorinėje grandyje: VLK perspektyva“ skaitė Adomas Danilevičius, Valstybinės ligonių kasos Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus vyriausiasis specialistas, gydytojas klinikinis farmakologas.
Pasak pranešėjo, Europos Sąjungoje ne tik yra problema su atsparumu antibiotikams, bet ir turime siekius, kaip ir ką spręsti, kaip galėtume prisidėti, kad sumažinti bendrą antibiotikų vartojimą tarp žmonių. Pagrindinis siekinys – sumažinti antibiotikų vartojimą.
Pasak pranešėjo, nuo 2019 metų šiame kelyje Europa pasistūmėjo į blogąją pusę per + 2 proc., Lietuva – per 21 proc. Šis neigiamas pokytis vyksta ambulatorinėje ir stacionarinėje grandyje. Pranešėjas aptarė konkrečių antibakterinių vaistų vartojimo didėjimą „netinkama kryptimi“, kai išrašomi pagal netinkamas indikacijas. Vertinant Šiaulių regioną, Telšių rajone pozicijos yra geriausios per ketvirtį, Akmenės rajoje situacija pablogėjo, o Radviliškyje situacija išliko nepakitusi. Pasak A. Danilevičiaus, VLK tikslas išsiaiškinti, ar tinkamai pasirinktos parinktys kompensavimui, ar yra koks pagrįstumas. Aptarta antimikrobinių vaistų suvartojimo ambulatorinėje grandyje analizė, antibakterinių vaistų sisteminio naudojimo bei išrašymo pasiskirstymo šalyje tendencijos.
Inovatyvus antibiotikų valdymo modelis
Respublikinės Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėjas, laboratorinės medicinos gydytojas Gintaras Makštutis skaitė pranešimą „Antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose modelio bandomasis diegimas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“.
Antimikrobinis atsparumas tampa vienu didžiausių XXI amžiaus iššūkių sveikatos apsaugai. Pasak pranešėjo, prognozuojama, kad jei nebus imtasi griežtų priemonių, iki 2050 metų mirčių skaičius dėl netinkamo antibakterinių vaistų vartojimo pasaulyje gali pasiekti net 10 milijonų per metus. Reaguodama į šią grėsmę, Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) tapo viena iš gydymo įstaigų, pateikusi paraišką dalyvauti bandomajame projekte dėl antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo.
Ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėjas, laboratorinės medicinos gydytojas Gintaras Makštutis pabrėžia, kad problema yra itin aktuali ir lokaliame lygmenyje. Sisteminė 104 šalių duomenų analizė rodo, kad Rytų Europos regione atsparumas antibiotikams yra vidutinis, tačiau tam tikros tendencijos Lietuvoje kelia nerimą.
Kodėl tai svarbu?
„Net 30–50 proc. antibiotikų visame pasaulyje paskiriama neoptimaliai. Tai ne tik medicininė, bet ir milžiniška finansinė našta visam socialiniam sektoriui“, – teigia G. Makštutis. Pasak jo, nuolatinis vaistų vartojimo fonas skatina atsparių organizmų selekciją ir mutacijas, todėl kontroliuoti šį procesą stacionarinėse įstaigose yra gyvybiškai būtina.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad RŠL antibiotikų suvartojimas buvo aukštesnis už Lietuvos vidurkį, o dažniausios infekcijos, susijusios su didėjančiu atsparumu, yra kvėpavimo takų, kraujo ir šlapimo takų infekcijos.
Trys etapai ir komandinis darbas
2024 metais RŠL pradėjo įgyvendinti bandomąjį modelį, kuris tęsis iki 2026 metų balandžio pabaigos. Šiam tikslui suburta daugiaprofilinė specialistų komanda: laboratorinės medicinos, infekcinių ligų, vidaus ligų gydytojai, gydytojas chirurgas, vaikų ligų gydytojas, infekcijų kontrolės gydytojas bei IT specialistas, vaistinės darbuotojas, kokybės vadybos specialistas.
Pagrindiniai projekto tikslai: užtikrinti veiksmingą infekcinių ligų gydymą, sumažinti antibakterinių vaistų sukeliamą žalą pacientui, optimizuoti vaistų dozes ir skyrimo trukmę.
Ligoninėje jau įdiegta eilė naujovių: nuo vaistų skyrimo tvarkos ir ribojamų vaistų skyrimo tvarkos aprašo, antimikrobinės chirurginės profilaktikos iki skaitmenizuotų sprendimų. Itin svarbus žingsnis – epidemiologinis IS modulis, kuris leis elektroniniu būdu valdyti ir stebėti antimikrobinių vaistų skyrimą.
Projekto metu pasiekti konkretūs rezultatai:
Auditai ir vizitacijos: 2025–2026 m. laikotarpiu vizituota 11 skyrių, atlikti 27 auditai, kurių išvados pristatytos ligoninės administracijai ir gydytojams. Vykdomi mokymai ligoninės gydytojams antimikrobinių vaistų vartojimo temomis.
Mažėjantis suvartojimas: 2025 m. I -IV ketvirčio duomenys rodo, kad kai kurių antibiotikų grupių suvartojimas jau sumažėjo.
Toliau planuojant veiklą numatomas naujai sukurto infekcijų kontrolės ir antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo komiteto darbas, kurio funkcija tęsti pradėtą veiklą, „RŠL akademijos“ platformos panaudojimas.
Pasak G. Makštučio, nors pirmieji rodikliai nuteikia optimistiškai, tendencijų stebėjimas turi išlikti tęstinis. Tik griežta kontrolė, duomenimis grįstas valdymas ir nuolatinis medikų švietimas gali užkirsti kelią grėsmingam mikrobų atsparumui ir išsaugoti antibiotikų efektyvumą ateities kartoms.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė