Galvos traumos – viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vaikai patenka į Skubiosios medicinos pagalbos skyrių. Laimei, didžioji jų dalis yra lengvos ir baigiasi be rimtesnių pasekmių. Vis dėlto tėvams svarbu žinoti, kada patyrusį traumą vaiką galima ramiai stebėti namuose, o kuomet simptomai reikalauja nedelsiant kreiptis į medikus.
Gydytojas vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas atkreipia dėmesį, jog vaikui augant keičiasi ir traumų mechanizmai. „Kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasitaiko kritimai – nuo sofų ar lovų, vystymo stalo, laiptų, o pradėjus savarankiškai vaikščioti dažnai pasitaiko griuvimai. Ikimokykliniame amžiuje prisideda kritimai žaidimų aikštelėse, nuo paspirtukų ir dviračių. Mokyklinio amžiaus vaikams bei paaugliams vis didesnę dalį sudaro sportinės traumos, susidūrimai, kritimai nuo dviračių ar elektrinių paspirtukų bei kiti eismo įvykiai“, – sako R. Raugalas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad galvos traumos sunkumas ne visada yra akivaizdus apžiūrėjus išoriškai, todėl didelis guzas nebūtinai reiškia sunkią smegenų traumą, o rimtesnis sužalojimas kartais gali būti ir be ryškių, o kartais ir visiškai nematomų, išorinių požymių. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kūdikius ir mažus vaikus, kurie dar negali pasakyti, kad jiems skauda galvą ar pykina.
Pasak mediko, po lengvos galvos traumos dažniausiai pasitaiko galvos skausmas, trumpalaikis svaigimas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, jautrumas šviesai ar triukšmui. Vyresnis vaikas gali skųstis, jog sunkiau susikaupti, „lėčiau mąsto“, blogiau prisimena. Mažesniems vaikams smegenų sukrėtimas gali pasireikšti neįprastu irzlumu, vangumu, apetito ar miego pokyčiais. Svarbu žinoti, kad kai kurie simptomai atsiranda ne iškart, o praėjus kelioms valandoms (bet ne kelioms paroms) po traumos.
Kada būtina kreiptis skubiai?
R. Raugalas skatina tėvus būti budriais: „Nedelskite, jeigu vaikas yra sunkiai pažadinamas, tampa neįprastai mieguistas ar sutrikęs, keletą kartų vemia, galvos skausmas stiprėja, atsiranda traukuliai, sutrinka kalba, eisena ar koordinacija, nusilpsta ranka ar koja, ryškiai pasikeičia elgesys ar neteko sąmonės. Taip pat medicininio įvertinimo reikia po didelės jėgos sukeltos traumos – eismo įvykio, kritimo iš didelio aukščio ar stipraus smūgio sportuojant. Dėl kūdikių, patyrusių galvos traumą, į gydytoją patarčiau kreiptis visada.“
Gydytojas prisimena, kad anksčiau vaikams po galvos traumų neretai būdavo skiriamas ilgalaikis lovos režimas, draudžiama skaityti, žiūrėti televizorių, išeiti iš namų. Šiandien rekomendacijos jau yra pakitę: pirmąsias 24–48 valandas reikėtų sumažinti tiek fizinį, tiek protinį krūvį, tačiau vaikui nereikia visą dieną gulėti kambaryje, kuriame užtrauktos naktinės užuolaidos. Galima ramiai vaikščioti, bendrauti, užsiimti veikla, kuri ryškiai nepablogina simptomų. Į mokyklą dauguma vaikų gali pradėti grįžti jau po dviejų ar trijų dienų, prireikus trumpinant pamokų laiką, darant pertraukas, laikinai sumažinant namų darbų ar kontrolinių atsiskaitymų krūvį.
Kada vėl galima sportuoti?
Fizinis aktyvumas grąžinamas palaipsniui. Iš pradžių galimi tik pasivaikščiojimai ir lengvas kasdienis aktyvumas akylai stebint kūno signalus. Jei dėl krūvio galvos skausmas, svaigimas ar kiti simptomai akivaizdžiai stiprėja, rekomenduojama krūvį nedelsiant sumažinti. Į kūno kultūros pamokas ar treniruotes galima grįžti po dviejų-keturių savaičių. Vis dėlto sugrįžus pirmus kartus kūno kultūros pamokose reikėtų atsisakyti intensyvaus bėgimo, šuolių, žaidimų su kamuoliu ir veiklos, kurioje didesnė rizika pakartotinai patirti traumą.
R. Raugalas pastebi, kad tas pats principas galioja dainavimui, grojimui pučiamaisiais instrumentais ir kitai didesnio kvėpavimo ar fizinio krūvio reikalaujančiai veiklai – universalaus draudimo kelioms savaitėms nėra. Į muzikinę veiklą galima grįžti palaipsniui, jei ji nesukelia ar nepadidina galvos skausmo, svaigimą, pykinimo ar kitų simptomų. „Šiek tiek kitaip vertinamas kontaktinis sportas ir veikla, kurioje lengvai galima patirti smūgį į galvą. Futbolas, krepšinis, kovos menai ir kitos panašios sporto šakos neturėtų būti atnaujinamos tol, kol vaikas nėra grįžęs į įprastą kasdienę bei mokyklinę veiklą ir simptomai nėra visiškai išnykę“, – sako vaikų neurochirurgas.
Dauguma vaikų po lengvos galvos smegenų traumos pasveiksta per keletą dienų ar savaitę, todėl papildomai lankytis pas savo šeimos gydytoją nereikia. Jeigu galvos skausmai, svaigimas, koncentracijos, miego ar emocinės būklės sutrikimai užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, vaiką vertėtų pakartotinai apžiūrėti gydytojui.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje vaikus, patyrusius galvos traumas ar turinčius kitų neurochirurginių problemų, konsultuoja gydytojas vaikų neurochirurgas. Konsultuojami tiek ambulatoriškai į polikliniką besikreipiantys vaikai, tiek ligoninėje gydomi pacientai.
Svarbiausia tėvams po vaiko galvos traumos – ne panikuoti, bet išlaikyti būtinąjį budrumą. Reikia stebėti vaiką, vertinti ne vien guzą ar kraujosruva, bet ir bendrą savijautą ir elgesį, o kilus abejonių – pasitarti su gydytoju. Vaikų galvos traumos dažniausiai baigiasi gerai, tačiau būtent laiku pastebėti pavojingi simptomai leidžia nepraleisti tų retų atvejų, kai pagalbos reikia nedelsiant.
Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė