Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriaus gydytoja toksikologė Laima Griciūtė įspėja, jog apsinuodyti galima ir visiškai valgomais grybais (baravykais, raudonviršiais), jei jie renkami seni, ištižę, pakąsti šalnų ar per ilgai laikomi žali, sugedę. (Zitos Katkienės nuotr.)
Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos-toksikologijos skyriuje pastaraisiais metais beveik nepasitaikydavo grybais apsinuodijusių pacientų. Būna, kad žmonės per daug grybų suvalgo arba prastai sukramto, būna, kad užgeria alkoholiu ir pasitaiko skrandžio sutrikimų. Tokiems prireikia gastroenterologų pagalbos. Besibaigiant grybų sezonui į ligoninę pateko pavieniai grybais apsinuodiję pacientai. Apie grybų keliamus pavojus sveikatai pasakoja RŠL gydytoja toksikologė Laima GRICIŪTĖ:
– Kokiais grybais apsinuodijusiems žmonėms prireikė medikų pagalbos?
– Į ligoninę pateko du grybais apsinuodiję žmonės.Visoje šalyje apsinuodijusių grybais labai nedaug.Abu pacientai apsinuodijo suvalgę žvynabūdėlės – labai toksiško grybo. Vieno būklė buvo kritiškai sunki ir jis perkeltas į ligoninės Intensyviosios terapijos skyrių. Iš čia pacientas pervežtas į Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyrių. Žmogus neišgyveno. Kitas pacientas šiuo metu gydomas Nefrologijos –toksikologijos skyriuje. Pavojingų grybuose esančių nuodų pažeistos kepenys atsistatė, tačiau inkstų nepakankamumas liko.
– Kokiais grybais dažniausiai apsinuodija Lietuvos miškuose grybaujantys žmonės?
– Grybų sezonas dar tęsiasi ir reikia būti budriems, renkant ir valgant šias rudens dovanojamas miško gėrybes. Lietuvos miškuose grybaujantys žmonės dažniausiai apsinuodija supainioję nuodingus grybus su valgomais arba netinkamai paruošę tam tikras valgomų ar sąlygiškai valgomų grybų rūšis. Mūsų miškuose galima rasti maždaug septynias mirtinai nuodingas grybų rūšis, iš kurių pavojingiausios yra musmirės. Ypač žalsvoji musmirė – tai pats nuodingiausias grybas Lietuvos miškuose, nes jame esantys nuodai (amatoksinai) negrįžtamai suardo kepenis ir inkstus. 15 mlg amotoksino žmogui yra mirtinai pavojingas kiekis. Po jos būtų smailiakepurė, balkšvoji musmirė. Tada būtų žvynabudėlė – atskira grybų rūšis, kuri taip pat turi amatoksino. Šie nuodai neišverda ir neiškepa, bet pasklinda skystyje ir apnuodija kitus drauge verdamus ar kepamus grybus. Jei netinkamai paruošiamas, ir valgomasis bobausis gali būti nuodingas, nes turi nuodingos medžiagos – giromitrino. Žmonės juo apsinuodija tuomet, kai nepakankamai paruošia. Pavojingas žmogaus sveikatai ir senelių valgyta pilkoji meškutė. Tačiau šiandien jis laikomas nuodingu, nes meškutėse esantys antigenai kaupiasi organizme ir ilgainiui gali sukelti autoimuninę reakciją, kurios metu pradeda irti raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai).
Kelmutė – rudeninis grybas. Šį grybą būtų galima rinkti ir valgyti, bet yra į kelmutį labai panašus grybas nuosėdis, kuris yra mirtinai nuodingas. Nepatyrusiam grybautojui atskirti šiuos du grybus gali būti sudėtinga, tad jei nesate visiškai tikras, rizikuoti nereikėtų. Skyriuje yra tekę gydyti pacientą dėl inkstų veiklos sutrikimo, kilusio apsinuodijus nuosėdžiu.
–Kokios pagrindinės apsinuodijimo priežastys?
– Akivaizdu, jog pagrindinė apsinuodijimo priežastis – surinkti ir suvalgyti nuodingi grybai. Pati gamta žmogui kartais yra apgaulinga ir žmonės valgomus grybus painioja su nevalgomais. Kartais suklaidina ir patarėjai. Šių laikų patarėjais dažniausiai jau yra ne kaimynai, bet socialiniai tinklai arba dirbtinis intelektas, kurių patarimus reiktų vertinti itin kritiškai. Teisingiausia elgiamasi, kai renkame ir į puodą ar keptuvę dedame grybą, kurį pažįstame šimtu procentų. Pavojingų rūšių negalima bandyti atpažinti pagal vieną požymį ar vadovautis liaudiškais patikrinimo metodais. Jei kyla nors menkiausia abejonė – grybo neimkite. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde arba žaliuoke, nuodingos smailiažvynės žvynabudėlės supainiojamos su valgomomis žvynabudėmis. Šis grybas net ir jaunas yra stambus, jo kepurėlės skersmuo – 8 centimetrai. O
nuodinga žvynabudėlė – smulkesnis grybas ir kepurėlė gerokai mažesnė. Patarimas būtų visada pažiūrėti į grybo koto apačią. Visos musmirės ir žvynabudėlės prie koto apačioje turi sustorėjimą, o ant koto – sijonėlį, kuris yra priaugęs prie kotelio. Nenuodinga žvynabudė ant koto turi slankiojantį žiedelį. Pavojingų rūšių negalima bandyti atpažinti pagal vieną požymį ar vadovautis liaudiškais patikrinimo metodais. Jei kyla nors menkiausia abejonė – grybo neimkite ir tai bus šimtaprocentinė apsauga nuo apsinuodijimo grybais, rinkite ir į krepšį dėkite tik gerai pažįstamus grybus, nevalgykite ir kitų žmonių rinktų grybų. Apsinuodyti galima ir bandant gydytis musmirių užpiltinėmis arba verdant nuodingus grybus tikintis, jog nuodai išgaruos. Tiesa, verdant bobausius jo nuodai garuoja, tad būnant blogai vėdinamoje patalpoje galima apsinuodyti ir garais.
– Kokie apsinuodijimo požymiai?
– Pirmieji apsinuodijimo grybais simptomai – vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai, pasireiškia
ir po 30 minučių, ir po dviejų valandų. Tokiu atveju apsinuodijimas bus lengvas ir gyvybei nepavojingas. Bet jei žmogus pirmuosius apsinuodijimo požymius pajus po 2-5 valandų ir vėliau – jau privaloma kreiptis į medikus. Po 2 ar 24 valandų pasireiškia musmirių amotoksino poveikis. Būna, kad, suvalgius nuodingo grybo, ir po 17 dienų pažeidimas išryškėja. Tai nuodo orelanino poveikis. Tokiu atveju žmogui net sunku suprasti, nuo ko sveikata sutriko. Bet organizmas jau pažeistas, išryškėja inkstų nepakankamumas ir tenka skirti dializes. Apsinuodijimas grybais gali turėti sunkių pasekmių – nuo virškinamojo trakto sutrikimų iki sunkaus kepenų pažeidimo, inkstų nepakankamumo ir netgi mirties. Jei po grybų valgymo prasideda stiprus viduriavimas, vėmimas ar bloga savijauta, nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytojus, kad įvertintų, ar tai yra nuodingo grybo sukelta pavojinga gyvybei būklė, ar tiesiog sunkus apsinuodijimas maistu. Patarimo galimo apsinuodijimo klausimais galima kreiptis ir į visą parą dirbantį VVKT Apsinuodijimų informacijos skyrių: telef. +370 5 236 2052 arba 0 687 53378.
– Ar įmanoma apsinuodyti valgomais grybais?
– Apsinuodyti galima ir visiškai valgomais grybais (baravykais, raudonviršiais), jei jie renkami seni, ištižę, pakąsti šalnų ar per ilgai laikomi žali, sugedę. Juose pradeda skirtis baltymų irimo produktai (panašiai kaip sugedusioje mėsoje). Šalnų smarkiai pakąstuose grybuose susidaro nuodingų junginių, o pakelėse ar pramoniniuose rajonuose surinktuose grybuose gali būti sunkiųjų metalų, nes grybai linkę kaupti teršalus. Grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl labai svarbu juos tinkamai apdoroti, o valgant – nepamiršti saiko. Gali žmogus skųstis pilvo pūtimu, tempimo jausmu ar sunkumu skrandyje, rėmeniu ar pykinimu, raugėjimu. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti ir šleikštulys bei vėmimas. Dažniausiai grybais apsinuodijama valgant juos vėlai vakare, paruošus su daug riebalų. Visi grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl jų nereikėtų užpilti riebiais padažais su spirgais ir grietine, nes tokie deriniai dar labiau apsunkina virškinimą, gali išprovokuoti kasos ar skrandžio uždegimą. Kartu su grybais nepatartina vartoti ir alkoholio. Labai svarbu ir tinkamas grybų marinavimas žiemai. Jei grybai buvo nepakankamai švariai nuvalyti ar netinkamai laikomi, gali pradėti gamintis itin nuodingas botulino toksinas. Pavasarį į ligoninę patenka bobausiais apsinuodijusių pacientų. Nors šis grybas valgomas, tačiau jį reikia tinkamai paruošti – keletą kartų apvirti vis pakeičiant vandenį, nenaudoti sultinio, kuriame bobausiai virė. Bobausis turbūt vienintelis toks populiarus grybas, kurį galima valgyti tik tinkamai paruoštą – virtą kelias valandas, kad nugaruotų būtent nuodai, esantys grybuose. Šį grybą sunku supainioti su kitais grybais. Labai retai, bet žmonės, dėl individualių organizmo reakcijų į grybą, gali apsinuodyti ir valgoma žaliuoke, jei valgys didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką.
– Kokią pirmoji pagalba žmogui, apsinuodijusiam grybais ar kitokiu maistu?
– Apsinuodijus pasireiškiantis vėmimas, viduriavimas ir yra pirmoji pagalba. Patariama gerti vandenį ir skatinti vėmimą ir jokiu būdu nestabdyti jokiais vaistais ar liaudiškomis priemonėmis viduriavimo, kuris yra tarsi savotiška detoksikacija ir organizmo gynybinė funkcija. Galima gerti aktyvuotos anglies, tačiau sutrintų tablečių kiekis turi būti labai didelis. Vėliau taip pat gerti skysčių, elektrolitams atstatyti gerti mineralinį ar truputį pasaldintą vandenį. Bet jei apsinuodijimo požymiai pasireiškė po 2 valandų ir vėliau – jokiu būdu nesigydyti namie, bet vykti į gydymo įstaigą. Kuo ilgesnis inkubacinis laikotarpis, tuo bus sunkesnis apsinuodijimas. Pažeistus inkstus gydytojai gali pakeisti dirbtiniu inkstu – hemodializėmis. O pažeistų kepenų pakeisti nėra kuo, tad ypač svarbu atvykti į gydymo įstaigą kuo anksčiau.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė