Buka pilvo trauma vaikui gali prasidėti visai nekaltai – po stipresnio smūgio ar kritimo išoriškai matoma tik nedidelė kraujosruva ar nubrozdinimas. Tačiau už šio nedidelio odos pažeidimo kartais slypi vidaus organų sužalojimas, o jo požymiai gali pasirodyti ne iš karto. Tokios traumos metu gali būti pažeistos kepenys, blužnis, inkstai, kasa, skrandis ar žarnynas. Vaikams jų diagnostika ypač svarbi, nes dėl plonesnės pilvo sienos ir anatominių ypatumų smūgis gali padaryti reikšmingą žalą net ir nepalikdamas ryškių išorinių požymių. Buka pilvo trauma – tai pilvo sužalojimas, kai nėra atviros žaizdos ar į pilvo ertmę prasiskverbusio svetimkūnio. Jos sunkumas priklauso ne tik nuo matomos mėlynės dydžio, bet ir nuo smūgio mechanizmo, vaiko būklės bei to, kaip ji keičiasi po traumos.
Šiemet medikai susidūrė ir su retais atvejais
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centro vadovė gydytoja Evelina Klepšytė-Janauskienė pastebi, kad pastaruoju metu ligoninėje gydyti keli vaikai, kuriems nustatyti kepenų plyšimai su kraujavimu į pilvo ertmę, inkstų ir plaučių sumušimai. „Tai nėra traumos, kurias galima vertinti vien pagal tai, ką matome išorėje. Vaikas po smūgio gali atrodyti pakankamai gerai, kalbėti, judėti, tačiau jo organizme jau gali vykti procesai, kuriems būtinas medikų įvertinimas“, – pabrėžia E. Klepšytė-Janauskienė. Medikė prisimena, jog visai neseniai Vaikų chirurgijos, ortopedijos traumatologijos centre gydytas ir retas atvejis – po traumos susiformavusi pilvo sienos išvarža, sukėlusi žarnyno nepraeinamumo simptomus, tad vaikų chirurgas Jonas Povilavičius kartu su centro vadovė priėmė sprendimą nedelsiant vaiką operuoti.
Pavojingas gali būti ir dviračio vairas
Viena iš vaikų chirurgams gerai pažįstamų situacijų – vaikas važiuodamas dviračiu nukrenta ir pilvu atsitrenkia į vairo galą. Iš pradžių gali būti matoma tik nedidelė mėlynė ar nubrozdinimas. „Tokiais atvejais svarbus ne vien išorinis vaizdas. Vairo galas į nedidelį pilvo plotą perduoda koncentruotą smūgio jėgą, todėl net ir nedidelė odos žymė gali būti susijusi su gilesniu vidaus organų pažeidimu“, – aiškina Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų chirurgas Jonas Povilavičius. Jis atkreipia tėvų dėmesį, jog koncentruota smūgio jėga gali būti perduodama giliai į pilvo ertmę ir pažeisti žarnyną, kasą ar kitus organus. Bukas pilvo traumas taip pat gali sukelti eismo įvykiai, kritimai iš aukščio, kontaktinis sportas, stiprus kamuolio ar kito daikto smūgis į pilvą.
Šį rugsėjį RŠL vaikų chirurgams jau teko gydyti kritusį nuo dviračio ir itin rimtą pilvo traumą patyrusį vaiką. „Buvo žaizda kirkšnies srityje ir femoralinės venos pažeidimas. Laimei, ligoninėje turime budinčius profesionalius angiochirurgus, vienas kurių nedelsiant atvyko ir drauge su mūsų centro chirurgais susiuvo veną. Operaciją su vaikų chirurgais tąkart atliko kraujagyslių chirurgė Agnė Gimžauskaitė, vėliau šį vaiką dar konsultavo Respublikinės Šiaulių ligoninės kraujagyslių chirurgas Tomas Ptašinskas. Tokiomis akimirkomis tikrai džiugina mūsų ligoninės įvairių klinikų ir skyrių gydytojų komandinis darbas ir susitelkimas bendram tikslui – paciento sveikatai“, – sako E. Klepšytė-Janauskienė.
Kokie organai gali būti pažeisti?
Po stiprios bukos pilvo traumos gali būti sužalota blužnis, kepenys, inkstai, kasa, skrandis ar žarnynas. „Kepenų ar blužnies pažeidimai pirmiausia kelia vidinio kraujavimo riziką. Tuo metu žarnyno trauma klastinga tuo, kad jos pasekmės ne visada išryškėja iškart. Todėl gydytojui itin svarbu vertinti ne tik patį smūgį, bet ir vaiko būklės dinamiką“, – sako J. Povilavičius. Blužnies ir kepenų traumos gali sukelti vidinį kraujavimą, o žarnyno pažeidimas pavojingas tuo, kad pradžioje simptomai gali būti neryškūs, tačiau atsiradus žarnos sienelės perforacijai jos turinys patenka į pilvo ertmę ir gali išsivystyti peritonitas. Būtent todėl svarbu vertinti ne tik kaip vaikas jaučiasi iš karto po nelaimės, bet ir kaip jo būklė kinta artimiausiomis valandomis po traumos.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Po reikšmingo smūgio į pilvą tėvai turėtų stebėti vaiką itin atidžiai. Nerimą turėtų kelti stiprėjantis ar nepraeinantis pilvo skausmas, vėmimas, didėjantis pilvo jautrumas ar įsitempimas, neįprastas silpnumas, mieguistumas, blyškumas ar svaigulys. Itin svarbus požymis – aiški smūgio žymė pilvo sienoje, pavyzdžiui, dviračio vairo paliktas pėdsakas ar saugos diržo žymė po eismo įvykio. „Jeigu po traumos vaiko savijauta blogėja, nereikėtų laukti, kol simptomai taps labai ryškūs. Vaikų organizmas gali kurį laiką kompensuoti traumą, todėl pirmasis įspūdis ne visuomet atspindi tikrąją situaciją“, – atkreipia dėmesį vaikų chirurgas. Po didelės energijos traumos arba atsiradus minėtiems simptomams vaiką turėtų įvertinti medikai, net jeigu iš pradžių jis sako besijaučiantis neblogai.
Ne kiekvienam vaikui reikia kompiuterinės tomografijos
Ligoninėje pirmiausiai vertinama vaiko bendra būklė, kraujotaka, pulsas, kraujospūdis ir pilvo simptomai. Atsižvelgiant į traumos mechanizmą ir klinikinę situaciją gali būti atliekami kraujo bei šlapimo tyrimai, ultragarso tyrimas, o prireikus – kompiuterinė tomografija. „Sprendimas atlikti kompiuterinę tomografiją priimamas ne vien todėl, kad trauma atrodo įspūdingai. Vertiname kompleksinį klinikinį vaizdą ir tyrimų poreikį. Vaikams norime išvengti nereikalingos jonizuojančiosios spinduliuotės, tačiau kai kyla rimtos traumos įtarimas, būtinas tyrimas neturėtų būti atidėliojamas“, – sako J. Povilavičius, paaiškindamas, kodėl kompiuterinė tomografija atliekama tik tuomet, kai jos rezultatas gali būti svarbus priimant tolimesnius gydymo sprendimus. Kita vertus, įtariant rimtą vidaus organų traumą, laiku atliktas tyrimas gali būti labai svarbus ir diagnozei.
Blužnies ar kepenų plyšimas nebūtinai reiškia operaciją
Dar prieš kelis dešimtmečius diagnozavus blužnies ar kepenų traumą operacija buvo atliekama gerokai dažniau. Šiuolaikinė vaikų chirurgija remiasi kitu principu – jeigu vaiko kraujotaka stabili ir nėra kitų operacijos reikalaujančių pažeidimų, dauguma bukų kepenų ir blužnies traumų gydomos konservatyviai be operacinės intervencijos. „Šiandien turime daugiau galimybių vaiką gydyti tausojančiai. Jeigu kraujotaka stabili ir nėra indikacijų operacijai, dažnai pasirenkamas atidus stebėjimas. Tai leidžia išvengti bereikalingos intervencijos ir kartu išsaugoti pažeisto organo funkciją“, – teigia J. Povilavičius. Dažnu atveju, vaikas stebimas ligoninėje, sekama jo klinikinė būklė, o kuomet reikalinga, ir kraujo rodikliai.
Operacijos ar kitų intervencijų dažniausiai prireikia tuomet, kai nepavyksta stabilizuoti kraujotakos, tęsiasi reikšmingas kraujavimas arba įtariamas kitas pažeidimas, kurio negalima saugiai išgydyti konservatyviai. Tai svarbus šiuolaikinės vaikų chirurgijos ir traumatologijos principas: gydymas skiriamas ne vien pagal kompiuterinės tomografijos ar kito tyrimo rezultatą, bet pirmiausia vertinama vaiko būklė.
Žarnyno trauma – kitokia
Nors kepenų ir blužnies traumų gydymo rezultatai be operacijos yra itin geri, tačiau žarnyno pažeidimai reikalauja ypatingo budrumo. Po traumos žarnos sienelė gali būti sumušta, gali susidaryti hematoma arba įvykti perforacija. Kartais iškart po nelaimės vaikas atrodo gana gerai, o pilvo skausmas ir kiti simptomai stiprėja palaipsniui. „Žarnyno traumų atveju ypač svarbus laikas ir pakartotinis būklės vertinimas. Jeigu simptomai keičiasi, gydytojams tai yra reikšminga informacija, padedanti spręsti, ar reikia papildomų tyrimų ir chirurginio gydymo“, – aiškina J. Povilavičius. Todėl po stipraus lokalaus smūgio į pilvą, ypač dviračio vairu, vien geros vaiko savijautos pirmąją valandą ne visada pakanka rimtesniam sužalojimui atmesti.
Kada operacija neišvengiama?
Skubios chirurginės pagalbos gali prireikti, kai yra nekontroliuojamas vidinis kraujavimas, žarnyno ar kito tuščiavidurio organo perforacija, peritonito požymiai arba vaiko kraujotakos nepavyksta stabilizuoti. Vis dėlto šiuolaikinės vaikų chirurgijos tikslas nėra operuoti kiekvieną nustatytą traumą. Medikai siekia kuo tiksliau identifikuoti mažuosius pacientus, kuriuos galima saugiai stebėti ir gydyti konservatyviai, ir tuos, kuriems intervencija iš tiesų būtina nedelsiant. „Vienu iš pastarųjų mūsų atvejų buvo matoma didelė hematoma pilvo sienoje, rentgenologiškai matomi žarnų nepraeinamumo požymiai. Atlikus pilvo organų kompiuterinę tomografiją buvo matomas pilvo sienos defektas iš vidaus bei įtariama žarnos stranguliacija. Operacinis gydymas buvo neišvengiamas, tačiau pasirinktas minimaliai invazyvus metodas – diagnostinė laparoskopija. Rastas defektas vidinėje pilvo sienoje, žarnos vientisumas atstatytas, išsiurbtas susikaupęs skystis iš pilvo ertmės. Tuo operacija baigta. Kitu etapu bus planuojama sutvarkyti pilvo sienos defektą, jeigu to prireiks“, – konkretaus paciento gydymo eigą pasakoja J. Povilavičius.
Svarbiausia – stebėti vaiką, o ne tik „mėlynę“
Po traumos matoma „mėlynė“ (kraujosruva) ne visada atspindi tikrąjį sužalojimo mastą. Nedidelė žymė pilvo odoje kartais gali slėpti daug rimtesnį vidaus organų pažeidimą. „Tėvams nereikia patiems spręsti, kokio sunkumo yra trauma. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į traumos aplinkybes ir vaiko savijautos pokyčius. Jeigu kyla abejonių, geriau vaiką parodyti medikams ir įsitikinti, kad rimtesnio sužalojimo nėra“, – sako E. Klepšytė-Janauskienė. Todėl po stipraus smūgio svarbu prisiminti paprastą taisyklę: jeigu vaikui skauda vis labiau, jis vemia, tampa vangus ar blyškus, pilvas tampa skausmingas ar įtemptas, arba pati trauma buvo didelės energijos – reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Laiku įvertinus vaiką daugumą bukų pilvo traumų šiandien galima gydyti saugiai ir labai dažnai be operacijos.
Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė