
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas, dėkodamas misijos Venesueloje dalyviams Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus medikams gydytojai rezidentei Gretai Beinaravičiūtei (iš dešinės) ir slaugytojui Dariui Adomavičiui, džiaugėsi jų neįkainojamais darbais. (Zitos Katkienės nuotr.)
Pirmoji Lietuvos mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komandos (Emergency Medical Team – EMT) tarptautinė misija Venesueloje tapo istoriniu įvykiu šalies medicinos bendruomenei. Dvi savaites trukusioje humanitarinėje operacijoje, skirtoje padėti nuo galingo žemės drebėjimo nukentėjusiems žmonėms, kartu su kitais šalies gelbėtojais bei medikais petys į petį dirbo ir du Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus specialistai – gydytoja rezidentė, misijos vadovė Greta Beinaravičiūtė ir skubiosios medicinos slaugos specialistas Darius Adomavičius. Sudėtingomis sąlygomis dirbę šiauliečiai garbingai atstovavo Lietuvai tarptautinėje arenoje. Vos sugrįžusiems medikams padėką išreiškė šalies ir vyriausybės vadovai, o ligoninėje juos pasitiko ypatinga kolegų bei administracijos pagarba.
Ligoninės vadovybės pasididžiavimas ir naujas pasirengimo lygis

Misijos dalyviams G. Beinaravičiūtei ir D. Adomavičiui įteikdamas padėkas ir atminimo dovanas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas pabrėžia, kad medikai į kolektyvą parvežė neįkainojamą bagažą ne tik teorinių žinių, bet ir praktinio supratimo. (Zitos Katkienės nuotr.)
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas neslėpė pasididžiavimo savo komandos nariais, kurie nedvejodami išvyko į ekstremalią situaciją, palikę kasdienius darbus ir asmeninius planus. „Šis įvykis labai įsimintinas ir prasmingas visai Lietuvai, rodantis mūsų, kaip valstybės brandą, kad galime ne tik priimti paramą, bet ir ją teikti. Kartu tai didžiulis įvertinimas ir mūsų ligoninei. Žinome, kad turime aukštos kvalifikacijos gydytojus, bet dabar įrodėme, jog turime specialistų, pasirengusių reaguoti nedelsiant ir per itin ribotą laiką vykti į patį tolimiausią pasaulio kraštą“, – dėkodamas medikams kalbėjo D. Praninskas.
Direktorius pabrėžė, kad medikai parvežė neįkainojamą bagažą ne tik teorinių žinių, bet ir praktinio supratimo, kaip organizuoti paslaugas ribotų išteklių sąlygomis. Be to, vadovas pasidžiaugė komandiniu darbu: „Džiaugiamės, kad kolektyve yra ne vienas ir ne du tokie medikai, o ligoninėje likę kolegos puikiai susitvarkė su krūviu, kol kiti vykdė misiją. Mes įrodome, kad galime daryti neįkainojamus dalykus.“
Šiuo metu ligoninėje yra šeši specialistai (keturi gydytojai ir du slaugytojai), pilnai pasiruošę tokioms operacijoms.
Kaip gimė Lietuvos EMT komanda?

Pirmojoje Lietuvos mobiliosios skubiosios medicinos pagalbos komandos (Emergency Medical Team – EMT) tarptautinė misijoje Venesueloje dalyvavo ir du Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai: kmomandos vadovė Greta Beinaravičiūtė (viduryje) ir savanoris Darius Adomavičius. (Misijos dalyvių nuotr.)
Pasaulyje EMT iniciatyva gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Jos kuriamos tam, kad žaibiškai reaguotų į sveikatos krizes – nuo karo zonų iki gamtos stichijų, kur sugriūna vietos sveikatos sistema.
Lietuvoje tokia komanda pradėta formuoti prieš trejus metus, kai šalies paieškų ir gelbėjimo komanda grįžo iš žemės drebėjimo nusiaubtos Turkijos. Greta Beinaravičiūtė (dirbanti ir Sveikatos apsaugos ministerijoje) bei Darius Adomavičius (aktyvus savanoris) buvo vieni pirmųjų šios idėjos vėliavnešių.
Birželio 25 dieną Venesuelą sukrėtus stipriam žemės drebėjimui, 20 žmonių Lietuvos komanda buvo suburta greičiau nei per 48 valandas – apsisprendimui medikai turėjo mažiau nei parą. Į Venesuelą lietuviai atskrido kartu su Vokietijos karinėmis oro pajėgomis, o tarptautinėje arenoje petys į petį dirbo kartu su Brazilijos, Japonijos, Kolumbijos bei JAV komandomis. Chirurgines pajėgas turinčios šalys įsikūrė arčiau epicentro, o itin mobili Lietuvos komanda buvo pasirengusi perkėlimams į skirtingas vietas, nors galiausiai liko pirmojoje paskirtoje pozicijoje.
Žaibiškas įsikūrimas ir darbas autonomijos sąlygomis

Lauko ligoninė – tai specialios palapinės su iš anksto sukomplektuotais medicinos rinkiniais. Siekiant kuo mažiau naštos užkrauti nukentėjusiai šaliai, Lietuvos komanda su savimi gabenosi viską: vandens filtravimo sistemas, maistą, medikamentus ir gyvenamąją įrangą. Iš vietinių institucijų buvo imamas tik kuras bei transportas.
Slaugytojas D. Adomavičius prisimena, kad vos atvykus viskas vyko milžinišku greičiu: „Ligoninę pasistatėme vos per tris valandas, o septintą ryto jau priėmėme pacientus. Viskas vyko miego sąskaita, bet prie jo trūkumo mes esame pratę. Žinojome: kuo greičiau pradėsime dirbti, tuo greičiau sulauksime nukentėjusiųjų“.
Komandos veikla buvo organizuota logistikos, medicinos ir koordinavimo kryptimis. Kaip komandos vadovė dirbusi G. Beinaravičiūtė rūpinosi bendradarbiavimu su Venesuelos sveikatos apsaugos ministerija, kariuomenės ryšių karininkais, civiline sauga, ES delegacija bei JT, kad kiti medikai galėtų maksimaliai susitelkti tik į pacientus.
Klinika lauko sąlygomis ir ypatingas Venesuelos žmonių šiltumas

Kadangi Lietuvos medikai atvyko ne pačioje ūmiausioje fazėje, kurioje gausu mirtinų traumų, didžiąją darbo dalį sudarė tęstinis gydymas. Sugriuvus vietinėms ligoninėms ir vaistinėms, lietuviai tapo vienintele viltimi: jie valė ir perrišo žaizdas, traukė siūlus, gipsavo lūžusias galūnes bei išduodavo pacientams būtinų medikamentų atsargas trim ar daugiau dienų į priekį. Kadangi trūko diagnostikos įrangos, teko kliautis tik savo akimis, ausimis, rankomis ir portatyviniu ultragarso aparatu.
Pacientų pasitikėjimas buvo milžiniškas – vietinei televizijai pranešus apie įkurtą Lietuvos kliniką, jau po valandos plūstelėjo žmonių srautai. „Vėliau labai pajutome jų dėkingumą – gatvėje sutikti sveikinosi, mojavo iš tolo, norėjo kartu fotografuotis“, – pasakoja D. Adomavičius.
Medikus sužavėjo vietos gyventojų kultūra: „Mūsų vaikai daug santūresni, o ten gali vaiką paimti mamai iš rankų, jis iškart apsikabina tavo kaklą. Labai draugiški ir šilti žmonės“.
Vakarais vaikai ateidavo į klinikos kiemą pažaisti krepšinio ar futbolo, mokė medikus ispanų kalbos. Nepaisant to, kad dirbti teko įtemptomis pamainomis po 6–12 valandų per parą, laisvu laiku medikai aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime – lankėsi pamaldose, pusryčiavo kartu su vietiniais.
Paliktas turtas ir žinutė Lietuvai

Lietuvos EMT komanda, išvykdama iš Venesuelos, visą lauko ligoninės įrangą, medicinos priemones bei medikamentus paliko netoliese veikusiai ambulatorijai. Taip pat medikai paliko neįkainojamas žinias – mokė pas juos ateinančius vietos medicinos studentus gipsavimo ir diagnostikos pagrindų.
Ši misija medikams paliko ir gilių asmeninių įžvalgų. „Pamokos iš ekstremalių vietų parodė, kad nesvarbu, iš kokio socialinio sluoksnio esi – visus vienodai gali užgriūti nelaimės, o geras gyvenimas gali staiga pasibaigti“, – sako D. Adomavičius.
G. Beinaravičiūtės teigimu, tokios komandos buvimas demonstruoja ypatingą valstybės brandą, rodančią, kad Lietuva jau gali būti ne tik paramos gavėja, bet ir jos teikėja tarptautiniu lygiu. Kartu tai yra tiesioginė investicija į nacionalinį saugumą – kilus bet kokiai krizei namuose, šie specialistai gebės per kelias valandas sukurti veikiančią medicinos infrastruktūrą visiškai tuščioje vietoje.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė
