Insulto simuliacijos mokymai, apėmę veiksmus nuo paciento namų iki ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus, tapo puikia pamoka medikams. (Zitos Katkienės nuotr.)
Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos konferencijų salėje ir Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje surengti insulto simuliacijos mokymai. Šie kursai skirti greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojams, skubiosios medicinos pagalbos slaugytojams, skubiosios medicinos gydytojams, gydytojams neurologams, anesteziologams-reanimatologams bei radiologams. Pasak Lietuvos insulto asociacijos prezidento doc. Aleksandro Vilionskio, ypač svarbu, kad ši informacija pasiektų kiekvieną žmogų. Tai leistų laiku atpažinti insulto ištikto artimojo požymius ir skubiai iškviesti medikus. Ši simuliacija, apėmusi veiksmus nuo GMP automobilio iki Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus, tapo puikia pamoka medikams.
Išankstinio informavimo svarba
Pirmojoje mokymų dalyje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Vaidas Matijošaitis susirinkusiems pasakojo, kokia svarbi yra ūminio išeminio insulto diagnostika ikihospitaliniame etape ir išankstinis ligoninės informavimas. Pranešėjas ragino atkreipti dėmesį į pirmuosius insulto simptomus: staigius arba netikėtus kalbos ar regos sutrikimus, paralyžių ar vienos kūno pusės nutirpimą. Pajutus pačiam arba pastebėjus artimajam bent vieną iš šių požymių, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Patariama atkreipti dėmesį ir į tokius simptomus, kurie primena insultą, bet greitai išnyksta: trumpam sutrikusią kalbą, regėjimą ar judesių koordinaciją. Sutrikimui praėjus, dažnas linkęs tai pamiršti tikėdamasis, kad tai – tik trumpalaikis epizodas, kuris nebepasikartos.
Tačiau tai gali būti pavojingas ir labai apgaulingas praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP). Artimieji ir pats žmogus dažnai nusiramina manydami, kad nieko rimto nenutiko. Medikai pastebi, kad apie 50 proc. žmonių, patyrusių PSIP, net nesikreipia į gydytojus. Tinkamai neįvertinę šio labai svarbaus insultą pranašaujančio epizodo, po keleto dienų jie atvežami į ligoninę su jau įvykusiu insultu, kurio galimai būtų įmanoma išvengti, skyrus atitinkamą gydymą.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ūmiausiu ligos periodu (iki 4,5 val. nuo simptomų pradžios) net 15 minučių greičiau pradėtas gydymas gali 4 procentais sumažinti pacientų mirštamumą ir tiek pat padidinti tikimybę grįžti į savarankišką gyvenimą. Insultas yra viena iš tų būklių, kai kiekviena minutė – auksinė!
Insulto gydymo sėkmė labai priklauso ir nuo GMP ekipažo. Doc. A. Vilionskio pranešime „Ikihospitalinė pagalba ūminį insultą patyrusiems pacientams: praktiniai aspektai“ pabrėžiama, kad kiekvienas veiksmas, atliekamas dar GMP automobilyje, taupo brangų laiką, kurio prireiks pacientui atvykus į ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių. Todėl svarbu, kad GMP ir ligoninės medikų pastangos būtų tiksliai koordinuojamos.
Pagalbos teikimas ligoninėje
Kiekvienas veiksmas, atliekamas dar GMP automobilyje, taupo brangų laiką, kurio prireiks pacientui atvykus į ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyrių, kur nedelsiant atliekamas ir kompiuterinės tomografijos tyrimas. (Zitos Katkienės nuotr.)
Antrojoje mokymų dalyje aptartas darbo organizavimas Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje. Vilniaus universiteto doc. Aleksandras Vilionskis akcentavo: pacientui, kuriam įtariamas insultas, pagalba turi būti pradėta kuo anksčiau. Šiam pacientui privalo būti suteiktas aukščiausias prioritetas prieš visus kitus ligonius. Čia ypač svarbus komandinis darbas.
„Su vienu žmogumi, kuriam įtartas insultas, turėtų dirbti ne mažiau kaip keturi ar penki specialistai: neurologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, skubiosios medicinos gydytojas, gydytojas radiologas ir intervencinis radiologas“, – sakė A. Vilionskis. Jis išvardijo medikų atliekamus veiksmus: procedūras, anamnezės rinkimą ir gyvybinių funkcijų tyrimą.
Komandoje dirbantys medikai privalo labai aiškiai pasiskirstyti užduotis, kad veiksmai nesidubliuotų ir neliktų neatliktų darbų. Tam, kad visas darbas būtų atliktas sklandžiai ir būtų išaiškintos galimos sisteminės klaidos, būtina reguliariai vykdyti veiklos analizę. Tik taip bus aiškūs tikslūs duomenys, ypač – pagalbos suteikimo laikas. Šiam tikslui svarbu turėti standartinius protokolus. Jie sudaromi tam, kad kiekvienas naujas komandos narys aiškiai žinotų savo vietą, atsakomybę ir funkcijas.
Docentas pabrėžė, kad kiekvieno komandos nario veiksmai priklauso nuo konkrečios ligoninės sprendimų. Įprastai gydytojas neurologas yra komandos vadovas, kuris ne tik vertina paciento būklę, bet ir koordinuoja visos komandos darbą. Jis taip pat priima sprendimą dėl tolesnio paciento gydymo taktikos – ar jis bus perkeliamas į kitą gydymo įstaigą, ar lieka joje.
Veiksmingiausias mokymų metodas – simuliacijos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. Vaidas Matijošaitis aptarė simuliacijų reikšmę insulto gydymo kokybei. Pranešėjas pabrėžė siekį išgydyti insultą be liekamosios negalios – juk kiekvieną minutę smegenyse žūsta apie du milijonai neuronų. Valandą sutrumpinus laiką iki reperfuzijos, per pirmąsias tris valandas apie 20 proc. padidėja tikimybė, kad pacientas neturės didelės funkcinės negalios. Sunkią negalią patyrusių ar mirusių pacientų skaičius auga ilgėjant laikui iki reperfuzijos.
„Svarbu žinoti, kad ne tik laikas yra smegenys, bet ir komanda yra smegenys. Geras visų veiksmų sustygavimas lemia bendrą rezultatą“, – teigė pranešėjas. Jis akcentavo, kad veiksmingiausias mokymų metodas yra praktinis simuliacinis mokymas, kurio dalyviai atlieka konkrečius vaidmenis – taip atmintyje išlieka daug daugiau informacijos.
Simuliacijos tikslai gali būti įvairūs: paspartinti sprendimų priėmimą, įgyti trūkstamų specifinių žinių, tobulinti techninius įgūdžius bei ugdyti komandos komunikaciją. Šios simuliacijos tikslas – peržiūrėti visą paciento kelią nuo paciento namų iki Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus ir atrasti vietas, kurias galima patobulinti.
Iš viso buvo surengti du insulto simuliacijos mokymai. Pirmojoje dalyvavo Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus medikai, o antrojoje – patys mokymų dalyviai. Baigiamosiose diskusijose aptarti komandos narių veiksmai simuliacijos metu. Neliko nepastebėti ir trikdžiai, dėl kurių laikas iki paciento reperfuzijos šiek tiek pailgėjo. Tiek dalyviai, tiek mokymų vadovai insulto simuliacijos kursais liko patenkinti. Apibendrindama kursų svarbą, Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja gydytoja neurologė Milda Bajorienė akcentavo, jog šie mokymai – puikus įrodymas, kad RŠL insultų klasterio komanda nuolat stengiasi tobulinti savo žinias ir siekia užtikrinti kokybišką, savalaikį bei profesionalų gydymą ir priežiūrą pacientams, susirgusiems galvos smegenų insultu ar praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė