Higienos institutas, vadovaudamasis 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos pažangos priemone Nr. 11-001-02-10-01 „Gerinti grėsmių bei rizikos sveikatai veiksnių valdymą“ ir vykdydamas projekto „Antimikrobinio atsparumo valdymo plėtojimas“ (toliau – Projektas) įgyvendinimo plano 1.4 priemonę „Antimikrobinių vaistų vartojimo modelio išbandymas stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, paskelbė Projekto antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo modelio (toliau – Modelio) bandomojo diegimo vykdytojų atranką.
Modelio bandomajam diegimui vykdytojais atrinktos skirtingo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigos (universiteto, respublikos, regiono, rajono, palaikomojo gydymo ir slaugos). VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, sudarius sutartį su Higienos institutu, pradėtas vykdyti bandomasis projektas.
Antimikrobinių vaistų vartojimo valdymas (toliau – AMVVV) turi du pagrindinius tikslus: užtikrinti veiksmingą pacientų, sergančių infekcinėmis ligomis, gydymą ir sumažinti antimikrobinių vaistų vartojimo sukeliamą žalą. Todėl svarbu įvertinti, nustatyti ir aiškiai apibrėžti situacijas, kada antimikrobinių vaistų skyrimas yra būtinas, tačiau kartu mažinti netikslingą jų vartojimą.
Projektas buvo vykdomas trimis etapais: I etapas – nuo 2024 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gruodžio 9 d., II etapas – iki 2025 m. gruodžio 9 d., III etapas – iki 2026 m. balandžio 30 d.
Projekto vykdymui sudaryta komanda, kurią sudarė laboratorinės medicinos gydytojas, trys vidaus ligų gydytojai, gydytojas chirurgas, infekcijų kontrolės gydytojas, infekcinių ligų gydytojas, vaikų ligų gydytojas, informacinių technologijų specialistas, vaistinės darbuotojas, kokybės vadybininkas bei projektą administruojantys darbuotojai.
Įvertintos esamos ligoninės galimybės: naudojama ligoninės informacinė sistema ESIS, pradėta diegti mikrobiologijos informacinė sistema, veikia mikrobiologijos laboratorija ir dirba specialistai (laboratorinės medicinos gydytojai, medicinos biologai). Infekcijų kontrolės specialistai vykdo hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų suvartojimo stebėseną, atliekami paplitimo tyrimai. Taip pat svarbus klinikinių gydytojų įsitraukimas ir jų motyvacija gerinti AMVV situaciją ligoninėje.
Pradėjus dalyvauti projekte, buvo įvertinti suvartojamų antimikrobinių vaistų ir mikroorganizmų atsparumo duomenys. Antimikrobinių vaistų suvartojimo ligoninės skyriuose duomenys gauti iš ligoninės vaistinės, atlikus ketvirtinę analizę. Papildomai infekcijų kontrolės specialistai dalyvavo globalaus momentinio paplitimo (angl. Global point prevalence) tyrime, kurio duomenys taip pat buvo analizuojami.
Duomenų analizė parodė, kad ligoninėje kai kurių grupių antimikrobinių vaistų (pvz., kolistino, cefuroksimo, karbapenemų) suvartojama daugiau nei panašaus pobūdžio gydymo įstaigose. Šie antibiotikai dažniausiai skiriami sunkių infekcijų gydymui, todėl jų racionalus vartojimas yra ypač svarbus.
Numatytos ir įgyvendintos projekto veiklos apėmė: antimikrobinių vaistų skyrimo rekomendacijų atnaujinimą vaikams, suaugusiesiems ir intensyvios terapijos pacientams; antimikrobinės chirurginės profilaktikos rekomendacijų atnaujinimą; aminoglikozidų ir vankomicino vartojimo rekomendacijų atnaujinimą; ribojamų antimikrobinių vaistų sąrašo ir jų vartojimo tvarkos sukūrimą; naujų laboratorinės diagnostikos tyrimų įdiegimą; informacinių technologijų funkcionalumų sukūrimą; gydytojų mokymus; atsparumo ir suvartojimo stebėseną bei auditus ligoninės skyriuose.
Tarp įdiegtų laboratorinių tyrimų – MxA ir C reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimų derinys, leidžiantis tiksliau diferencijuoti virusines ir bakterines infekcijas. Projekto vykdymo metu atlikta daugiau kaip 2000 tyrimų. Įvertinus 2026 m. vaikų pacientų tyrimų rezultatus nustatyta, kad maždaug dviem trečdaliams pacientų, kuriems diagnozuota kvėpavimo takų infekcija, buvo būdinga virusinė infekcija.
Taip pat įdiegti molekulinės diagnostikos tyrimai kvėpavimo takų ir žarnyno infekcijų sukėlėjams nustatyti. Kvėpavimo takų infekcijų atveju nustatomi 19 virusų ir 7 bakterijos. Iš viso atlikta apie 400 tyrimų, iš kurių bent vienas sukėlėjas nustatytas 73 proc. vaikų ir 26 proc. suaugusiųjų. Žarnyno infekcijų tyrimuose nustatomi virusai, bakterijos ir pirmuonys, o teigiamų rezultatų dalis vaikų grupėje siekė 72 proc., suaugusiųjų – 64 proc.
Mikrobiologijos laboratorijoje taip pat įdiegti greitieji atsparumo karbapenemų grupės antibiotikams nustatymo tyrimai, leidžiantys atsparumą nustatyti viena diena anksčiau ir greičiau koreguoti gydymą. Iš viso atlikta apie 100 tokių tyrimų.
Informacinių technologijų sprendimai apėmė naujų funkcionalumų sukūrimą ligoninės informacinėje sistemoje ir mikrobiologijos laboratorijos informacinėje sistemoje. Sudaryta galimybė mikrobiologinių tyrimų rezultatus integruoti į ligoninės IS, greičiau gauti informaciją apie atsparumą, įtraukti rezultatus į epikrizę, rengti statistines ataskaitas bei vienoje vietoje pateikti rekomendacijas ir analizės duomenis.
Projekto metu organizuoti mokymai projekto komandos nariams ir gydytojams. Dalis specialistų dalyvavo tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymuose, taip pat Higienos instituto organizuotuose kursuose. Ligoninės gydytojams buvo pristatytos parengtos rekomendacijos ir vykdyti mokymai dėl racionalaus antimikrobinių vaistų vartojimo.
Antimikrobinių vaistų vartojimo vertinimui atlikti 27 auditai, kurių metu aplankyta 11 ligoninės skyrių. Auditų rezultatai pristatyti gydytojams ir ligoninės administracijai.
Įvertinus 2025 m. III–IV ketvirčių duomenis, pasiektas planuotas rezultatas – sumažintas karbapenemų ir kolistino suvartojimas: meropenemo – 8 proc., kolistino – 26 proc.
Projekto pabaigoje, siekiant užtikrinti veiklų tęstinumą, ligoninėje įkurtas Infekcijų kontrolės ir antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo komitetas. Numatyta tęsti darbuotojų mokymus, tobulinti informacines sistemas ir stiprinti nuolatinę antimikrobinių vaistų vartojimo analizę.
2026 m. balandžio 2 d. ligoninėje surengta konferencija „Antimikrobinis atsparumas ir vaistų vartojimo tendencijos Šiaulių regione“, kurioje dalyvavo 79 dalyviai. Konferencijos metu pranešimus skaitė specialistai iš įvairių institucijų, pristatę antimikrobinio atsparumo situaciją, racionalaus vaistų vartojimo principus ir projekto įgyvendinimo rezultatus.
Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėjas
Gintaras Makštutis