Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Chirurgijos klinikos konferencijų salėje įvyko tradicinė jungtinė vidaus ligų konferencija „Vidaus ligų sritis šiandien: nuo mokslinių įžvalgų iki kasdienių klinikinių sprendimų“. Renginys, kurį RŠL organizavo kartu su Pažangiosios medicinos asociacija bei Pažangiosios medicinos draugija, buvo skirtas įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistams.
Konferencija sulaukė didelio susidomėjimo: pilna salė ir gausus nuotolinių klausytojų būrys patvirtino temos aktualumą gydytojams (ypač šeimos ir vidaus ligų), slaugytojams bei jų padėjėjams, akušeriams, kineziterapeutams, ergoterapeutams, biomedicinos technologams ir medicinos biologams.
Fokusas į visapusišką paciento priežiūrą
Konferencijos moderatorė, gydytoja Gitana Acutė, pasidžiaugė medikų galimybe tobulėti darbo vietoje ir įžanginiam žodžiui pakvietė laikinai vykdantįį RŠL direktoriaus funkcijas gydytoją Nerijų Rūkštelį.
„Ši konferencija vienija skirtingų sričių profesionalus, kurie tik dirbdami kartu gali užtikrinti visapusišką ir tęstinę pacientų priežiūrą“, – pabrėžė laikinasis vadovas, vildamasis, kad pranešimai suteiks praktinių įrankių kasdieniam darbui.
Renginį moderavo G. Acutė (RŠL Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, laikinai einanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovės pareigas) ir Eglė Gaupšienė (RŠL Nefrologijos-toksikologijos skyriaus vedėja).
Nuo trombozės gairių iki atopinio dermatito
Pirmąjį pranešimą apie 2025 m. Nacionalines jungtines antitrombozinio gydymo gaires skaitė prof. dr. Julius Ptašekas (Rygos Stradinio universitetas). Lektorius akcentavo, kad senėjimas apima daug procesų: lėtinį sergamumą, uždegiminių ligų paplitimą ir funkcinius sutrikimus. Pasak profesoriaus, senstant organizmui trombozių rizika tampa aktuali visose medicinos srityse, todėl naujosios gairės yra esminis įrankis gerinant pacientų gyvenimo kokybę.
RŠL Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatovenerologė Reda Vaitkevičiūtė-Limantė pristatė atopinio dermatito problematiką. Tai lėtinė, neužkrečiama, tačiau paciento psichologinę būklę stipriai veikianti liga. Nors 90 proc. vaikų iki dešimties metų pasveiksta, likusiems ši liga tampa viso gyvenimo palydove. Gydytoja akcentavo ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo parinkimo svarbą, siekiant išvengti ligos paūmėjimų.
Galvos ir sąnarių skausmai – dažniausi nusiskundimai
RŠL Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė Eglė Kontrimienė skaitė pranešimą apie migreną. Statistikos duomenimis, šis sutrikimas vargina apie 19 proc. suaugusiųjų, tačiau Lietuvoje diagnozuojama tik maža dalis atvejų (apie 24 tūkst. iš galimų 360 tūkst.). Tai rodo egzistuojančią stigmą ir informacijos trūkumą. Gydytoja aptarė diagnostikos kriterijus bei pabrėžė, kad abejingas požiūris į savo sveikatą tik dar labiau gilina problemą.
Apie kitą dažną skausmo priežastį – osteoartritą – kalbėjo skausmo gydytojas anesteziologas-reanimatologas Andrius Penikas. Dėl senstančios populiacijos ir nutukimo šios patologijos atvejų padaugėjo net 132 proc. Lektorius apžvelgė gydymo priemones, padedančias pacientams išvengti būklės blogėjimo.
Slaugos integracija ir saugus paciento kelias
Antroje sesijoje pranešimus skaitė ir svečiai iš Kauno. LSMU Kauno ligoninės gydytoja pulmonologė, doktorantė Rūta Nutautienė apžvelgė ilgalaikės deguonies terapijos tiesas ir klaidas bei aparatų pasirinkimo galimybes.
Aktualią temą apie chirurginės ir terapinės slaugos integraciją pristatė Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos vyresnioji slaugos administratorė Diana Ptašinskienė, laikinai vykdanti RŠL vyriausiosios slaugos administratorės funkcijas. Ji kėlė retorinį klausimą: kuriame skyriuje priežiūra sudėtingesnė – terapijos ar chirurgijos? Anot pranešėjos, pacientui skirtumo nėra – jis tikisi koordinuotos ir kokybiškos pagalbos visur. Pagrindine problema perkeliant pacientus iš vieno skyriaus į kitą išlieka komunikacija. Efektyvus informacijos perdavimas ir aiškios atsakomybės yra pagrindinės sąlygos saugiam paciento keliui į operacinę ar kitą skyrių.
Konferenciją vainikavo gydytojos hematologės, natūropatės Dianos Ambrė pranešimas „Miegui – taip, nerimastingumui – ne“, sulaukęs didelio auditorijos susidomėjimo dėl holistinio požiūrio į sveikatą.
Zita Katkienė, viešųjų ryšių specialistė