Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Vaikų ortopedijos, traumatologijos ir chirurgijos klinikos gydytojams neseniai teko susidurti su itin sudėtingu atveju – keturračiu važinėjęs vaikas patyrė sunkią traumą, kurios metu buvo smarkiai pažeistos kepenys ir plaučiai. Vaikas buvo gydomas Intensyviosios terapijos skyriuje, jo būklė tapo nestabili, tačiau chirurginės intervencijos neprireikė – gyvybę pavyko išgelbėti pasitelkus selektyvinę angiografiją su embolizacija, kurią atliko patyręs intervencinis radiologas A. Pranciulis. Pasak vaikų chirurgo Benedikto Jonuškos, toks metodas leidžia labai tiksliai užkimšti kraujuojančią kraujagyslę ir išvengti sudėtingos operacijos, o šis atvejis parodė, kad net itin sunki trauma gali būti sėkmingai gydoma šiuolaikinėmis priemonėmis.
Po daugiau nei mėnesį trukusio gydymo ligoninėje mažasis pacientas buvo išrašytas namo geros būklės. Anot gydytojo, dažnai atrodo, kad keturratis yra pramogai skirtas žaislas, tačiau realybė kitokia – tai galinga transporto priemonė, galinti sužaloti net ir suaugusį žmogų, o vaikui tokios traumos gali baigtis tragiškai.
Efektyvus, bet dar ne visur standartizuotas metodas
Selektyvinė angiografija su embolizacija (AE) vis plačiau naudojama valdant kepenų traumas. Šis metodas leidžia tiksliai sustabdyti kraujavimą ir išvengti operacijos, o jo sėkmė siekia net 83 proc.. Vis dėlto, kaip pabrėžia gydytojas B. Jonuška, pasaulyje iki šiol nėra vieningų gairių, kada AE turėtų būti taikoma – vieni traumos chirurgai ją siūlo taikyti visais III laipsnio ir aukštesniais bukų kepenų sužalojimų atvejais, kiti – tik esant kontrasto ekstravazacijai kompiuterinėje tomografijoje, rodančiai aktyvų kraujavimą. Ši patirtis įrodė, kad net ir itin sudėtingomis aplinkybėmis embolizacija gali tapti gyvybiškai svarbia išeitimi.
Bukos pilvo traumos – rimtas iššūkis vaikystėje
Bukos pilvo traumos sudaro apie 10–15 proc. visų vaikų patiriamų traumų. Jos dažniausiai kyla dėl tiesioginio smūgio į pilvą, kritimų iš aukščio ar eismo įvykių, tarp jų – ir keturračių avarijų. Dažniausiai pažeidžiamas organas yra blužnis, kepenys pagal dažnumą užima antrą vietą. Didelės energijos traumos gali baigtis itin liūdnai – net iki 12 proc. pacientų jų neišgyvena.
Vis dėlto tik iki 5 proc. tokių traumų tenka gydyti operaciniu būdu, o didžioji dauguma pacientų sėkmingai gydomi konservatyviai. Kaip pabrėžia B. Jonuška, šiuolaikinė medicina leidžia vis daugiau pacientų išgelbėti pasitelkiant modernius diagnostikos ir gydymo metodus, tokius kaip kompiuterinė tomografija, intensyvi stebėsena ar angiografinės procedūros, tačiau svarbiausia vis tiek išlieka prevencija, nes geriausia trauma yra ta, kurios pavyksta išvengti.
Pagrindiniai kepenų traumų gydymo principai
- Diagnostika. Priėmimo metu pirmiausia vertinama vaiko hemodinaminė būklė. E-FAST ultragarsas padeda greitai nustatyti skystį pilve, o KT tyrimas su kontrastu yra „aukso standartas“ stabilios būklės pacientams.
- Neoperacinis gydymas. Tai pirmo pasirinkimo taktika stabiliems pacientams. KT su kontrastu būtinas prieš priimant sprendimą dėl tokio gydymo, tačiau vaikams kontrasto nutekėjimas nebūtinai reiškia, kad reikalinga embolizacija.
- Operacinis gydymas. Operacija taikoma tik hemodinamiškai nestabiliems pacientams, nereaguojantiems į kitą gydymą. Jos tikslas – greitai sustabdyti kraujavimą ir tulžies nutekėjimą, vengiant didelės apimties rezekcijų pradžioje. Jei kraujavimo nepavyksta sustabdyti, embolizacija gali būti taikoma kaip papildomas metodas.
Keturračių keliama rizika
RŠL gydytojų patirtis dar kartą patvirtina, kad keturračiai kelia rimtą pavojų vaikams. Anot B. Jonuškos, keturračiai vis dažniau siejami su sunkiomis traumomis, įskaitant vidaus organų pažeidimus, todėl tėvams būtina suvokti rizikas. Pasak gydytojo, vaikai neturėtų važinėti keturračiais, o jei vis dėlto važiuoja – privalo dėvėti šalmus ir kitas apsaugines priemones.
RŠL informacija