Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos konferencijų salėje vyko Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Pažangiosios medicinos draugijos surengta konferencija „Vidaus ligų aktualijos“. Visų specialybių gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams, radiologijos technologams, biomedicinos technologams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos psichologams, akušeriams, vaistininkams skirta konferencija, rengiama kiekvieną rudenį ir pavasarį, sudomino daugelį pranešimų įvairove ir aktualumu.
Mokymasis – geriausia prevencija
Konferencijai pirmininkaus Gitana Acutė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos
endokrinologijos skyriaus vedėja, vykdanti Konservatyviosios medicinos klinikos vadovo funkcijas ir Asta Žaliukienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovė.
Įžanginis žodis, skirtas konferencijai atidaryti, suteiktas Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriui Mindaugui Pauliukui.
„Senėjimo prevencijos seminaru“ šmaikščiai pavadinęs konferenciją direktorius prisiminė paties Aristotelio žodžius, kuris yra yra pasakęs, kad mokymasis yra pati geriausia prevencija prieš senėjimą. „Labai džiugu, kad mes visi tai vertiname, o medicina yra ta sritis, kurioje dirbantieji turi nuolat mokytis. Tad mes nuolat prevenciškai gydomės nuo senatvės“, – džiaugėsi ligoninės vadovas Pažangios medicinos draugijos iniciatyva vėl surengta konferencija, kuriai pasirinkta Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Net penkios Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos šiai konferencijai parengė pranešimus.
Pirmoji pranešimą „Dauginės mielomos diagnostika ir gydymas“ skaitė RŠL gydytoja hematologė Asta Povilauskienė. Pasak pranešėjos, mielominė liga yra onkologinė kraujo liga, paremta plazminių ląstelių kaupimusi. Tai – antra pagal dažnį onkohematologinė liga, sudarant apie 10 proc. visų onkohematologinių ligų. Šia liga serga dažniau vyrai, nei moterys. Lietuvoje per metus diagnozuota apie 190 atvejų. Tai yra vyresnio amžiaus žmonių ligą – susergame perkopus 60 metų.
„Etiologinės ligos priežastys nėra žinomos, manoma, kad gali sąlygoti kai kurios cheminės medžiagos, radiacija, virusai, nusilpusi imuninė sistema. Ligos simptomai dažniausiai nespecifiniai, dažniausiai vargina intoksikacijos simptomai: pykinimas, apetito stoka, svorio kritimas, silpnumas. Apie 70 proc. diagnozuotų pacientų skundėsi skausmu, kuris lokalizuojasi nugaros apačioje, šonkaulių srityje“, – pasakojo gydytoja apie klastingą ligą, kuri diagnozuojama dažniausiai atsitiktinai. Diagnozės pagrindimas paremtas plazminių ląstelių padidėjimu ar biopsija. Ligos eigoje galimi keletas atkryčio ir remisijos epizodai. Naujųjų agentų skyrimas gerina pacientų išgyvenamumą, lyginant su senesniais vaistais.
Daugelio susirgimų priežastis
Aktualų ir daugelį sudominusį pranešimą „Vaikų nutukimas“ pristatė Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų profilio koordinatorė, vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė. Anot pranešėjos, nutukimo pradžia, kaip rodo tyrimai, yra vaikystėje, ar net nėštumo laikotarpiu. Labai svarbūs yra pirmieji dveji metai, kai formuojasi valgymo įpročiai ir įgūdžiai, psichologinis atsparumas. „Vaikų nutukimas tampa kaskart vis aktualesnė problema, progresuojanti sparčiau negu suaugusiųjų nutukimas. Tačiau vaikų nutukimas sąlygoja suaugusiųjų nutukimą, kas didina kardiovaskulinę patologiją bei mirtingumą nuo daugelio ligų“, – teigė pranešėja ir vardino ligas bei grėsmes, kurias sukelia nutukimas. Gydytoja paneigė mitus, kad nutukę vaikai turi didesnę riziką nutukę likti ir suaugus bei gają nuostatą, kad viršsvorį vaikas išaugs. „ Deja, pastebima, kad natūralaus išaugimo nebus, jei nebus skiriama pastangų viršsvoriui mažinti“, – patikina gydytoja ir atskleidžia daug metodų, kuriuos, metant viršsvorį, kasdienybėje įgyvendinti labai sunku.
Pagal tyrimų duomenis Lietuvoje apie 64 proc. vaikų yra normalios kūno masės. 14 proc. – yra mažesnio svorio. Apie 20 proc. – tai yra beveik penktadalis vaikų, turi antsvorio. 7-8 proc. vaikų jau yra nutukę. Kaip vertinamas nutukimas, kaip jo išvengti ir kaip įveikti šią negandą ir buvo aktualus dr. M. Valūnienės pranešimas.
Pranešimą „Kosulio diferencinė diagnostika“ skaitė gydytoja pulmonologė Asta Žaliukienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovė. Pradžioje pranešėja aptarė kvėpavimo takų fiziologiją. Kvėpavimo takai vystosi nuo nėštumo iki pilnametystės – apie aštuonioliktus gyvenimo metus. Kvėpavimo takai pailgėja apie tris kartus. Svarbu ir tai, kaip gimsta vaikas. Jei vaikas gimsta neišnešiotas, plaučių funkcija vaikui suaugus prastėja sparčiau, nei tų vaikų, kurie gimsta išnešioti. Kvėpavimo takai ties 30-40 metų pradeda senėti. Keičiasi dėl to, kad kinta krūtinės ląsta, keičiasi raumenų stiprumas, plečiasi alveolės ir keičiasi smulkieji kvėpavimo takai. Kaip keisis kvėpavimo takai, priklauso ir nuo to, kaip žmogus gyvena, kokiomis ligomis serga, kokį gyvenimo būdą veda. „Šiandien minėtas nutukimas taip pat turi didelės įtakos kvėpavimo funkcijai. Kaip ir žalingi faktoriai: rūkymas, darbas kenksmingose sąlygose“, – teigė pranešėja ir pateikė susirinkusiems daug vertingos informacijos apie kvėpavimo sistemos funkcijas, jos sutrikimus, sutrikimų simptomus, susijusius su kosulio diferencine diagnostika.
Įdomūs ir aktualūs
Konferencijai pirmininkavusi gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė, Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, perskaitė pranešimą „Ursodeoksicholio rūgšties vartojimas klinikinėje praktikoje“. Apie ultragarsinių tyrimų galimybes onkologinių ligų diagnostikoje kalbėjo Rita Balčė, RŠL gydytoja echoskopuotoja, Echoskopijų skyriaus koordinatorė.
Skaitė pranešimus ir svečiai iš kitų šalie gydymo įstaigų. Pranešimą „LOPL diagnostika ir gydymo pasirinkimai“ skaitė Justina Kruopienė, Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja pulmonologė. Tomas Vasylius, gydytojas kardiologas, (Respublikinė Panevėžio ligoninė), perskaitė pranešimą „Optimalus medikamentinis gydymas – sėkmė gydant mikrovaskulinę krūtinės anginą“. Pranešimą „Funkcinė dispepsija: ką rekomenduoti pacientui?“ skaitė Dalia Kasperavičiūtė, LSMU Kauno ligoninės gydytoja gastroenterologė. Konferenciją baigė Kelmės ligoninės gydytoja kardiologė Dovilė Dovidaitienė pranešimu „Optimali kardiovaskulinės rizikos kontrolė“ .
Zita Katkienė
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė
Tel. (8 41) 399 654
Mob. 8 679 663 42
El.p. zita.katkiene@siauliuligonine.lt
